Oficialusis nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir jo prielaidos

Santrauka

Straipsnyje dėmesys sutelktas į svarbias nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorijos temas: oficialųjį nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip teisės institutą ir į tokio kvalifikavimo prielaidas. Autorius bando pagrįsti tezę, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorija ir praktika neišsitenka baudžiamosios teisės ir jos mokslo sferoje. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra autonomiškas tarpšakinis teisės institutas, reikalaujantis savarankiškai plėtojamos šio instituto doktrinos. Ypač svarbu kūrybiškai integruoti į šį institutą ir jo teoriją atitinkamas baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamojo proceso mokslo dalis. Toks požiūris naujai, netradiciškai apibrėžia oficialiojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jo teorijos ribas. Be to, jis esmingai keičia ir kvalifikavimo prielaidų sampratą. Straipsnio autorius, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimo esmę sudaro atitinkamų kriminalinės justicijos pareigūnų ir institucijų veikla, siūlo papildyti įprastines kvalifikavimo prielaidas – veiką ir baudžiamosios teisės normą – dar dviem: tokios veiklos subjektu ir jį atitinkamai veikti verčiančiu kvalifikavimo imperatyvu. Tokia prielaidų samprata reikalauja patikslinti susiklosčiusios kvalifikavimo teorijos dalyką. Naujai orientuota kvalifikavimo teorija, autoriaus manymu, gali padėti nuodugniau išsiaiškinti kvalifikavimo procesą, o kartu parengti ir susisteminti kvalifikavimo taisykles bei rekomendacijas, skirtas justicijos praktikai.