Kriminalistinės nusikaltimo aiškinimo sampratos analizė

Santrauka

Vienas iš labiausiai pakitusių kriminalistikos metodikos teorinių teiginių, kuriais remiantis rengiamos atskirų nusikaltimų rūšių išaiškinimo ir tyrimo metodikos (metodinės rekomendacijos), yra kriminalistinė nusikaltimo išaiškinimo samprata.
Atsižvelgiant į tai šiame straipsnyje lyginamuoju aspektu nagrinėjamos įvairių užsienio šalių mokslininkų pateikiamos nusikaltimo išaiškinimo sąvokos, analizuojami nusikaltimo išaiškinimo ypatumai ir vieta ikiteisminio tyrimo procese. Nagrinėjant sąvokų „ištirti“, „atskleisti“ ir „išaiškinti“ panašumus ir skirtumus, straipsnyje atskleidžiamas sąvokos „išaiškinti“ semantinės reikšmės turinys, o tai padeda labiau įsigilinti į nusikaltimo išaiškinimo sampratos esmę.
Išanalizavus ir apibendrinus įvairių užsienio šalių mokslininkų teiginius dėl nusikaltimo išaiškinimo apibūdinimo, nusikaltimo išaiškinimo vietos ikiteisminio tyrimo procese ir įvertinus sąvokos „išaiškinti“ semantinės reikšmės turinį, straipsnyje siūloma nauja kriminalistinė nusikaltimo išaiškinimo samprata, kuri iš esmės keičia ne tik kriminalistinį požiūrį į nusikaltimo išaiškinimą ir tyrimą, bet keičia ir bendrąją atskirų nusikaltimų rūšių išaiškinimo ir tyrimo metodikos struktūrą.