plugins.themes.bootstrap3.article.main673fbf361d5a3

Žilvinas Mišeikis

Santrauka

Didėjant nusikalstamų veikų skaičiui didėja darbo krūvis teisėsaugos institucijoms, atliekančioms tyrimą, tad jos ne visais atvejais pajėgia tinkamai atlikti tyrimą. Dėl to kyla socialinis konfliktas tarp teisėsaugos institucijų ir visuomenės. Taigi įstatymų leidėjas priverstas ieškoti socialinio kompromiso, t. y. visomis įmanomomis priemonėmis optimizuoti procesą. Vienas iš proceso optimizavimo būdų turėjo būti baudžiamosios bylos iškėlimo, kaip veiksmo ir kaip stadijos, atsisakymas. Tačiau ar naujajame baudžiamojo proceso įstatyme pakeitus sąvokas pasikeitė esmė?
Autoriaus tikslas – pateikti teorinę ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip atskiros baudžiamojo proceso stadijos, koncepciją. Siekdamas šio tikslo, autorius straipsnyje nagrinėja baudžiamojo proceso stadijos sampratą, nustato kiekvienai stadijai būdingus požymius.
Straipsnyje nuosekliai nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos prielaidos, nuodugniai analizuojant 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, bei pagal kiekvienai baudžiamojo proceso stadijai būdingus požymius atribojamos ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos. Analizuojama ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip atskiros baudžiamojo proceso stadijos, reikšmė ir pabrėžiami teisinės reglamentacijos probleminiai aspektai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details673fbf36218a6

Skyrius
Mokslo straipsnis