Nekilnojamojo turto apmokestinimo konstitucingumo problema

Santrauka

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama nekilnojamojo turto apmokestinimo reformai Lietuvoje ir šio mokesčio galimos kolizijos su Lietuvos Respublikos Konstitucija analizei. Užtrukęs naujojo nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo priėmimas bei jo kritika verčia permąstyti, ar šis mokestis būtų suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytomis teisėmis ir laisvėmis bei teisinės valstybės principais. Pasaulinė praktika rodo, kad administruojant šį mokestį gana aktyviai dalyvauja vietos savivaldos institucijos, o mokestinės įplaukos dažniausiai yra vienas iš esminių vietos savivaldos institucijų finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje taip pat persvarstoma, ar ateityje vietos savivaldos institucijų įtraukimas į šio mokesčio administravimą būtų suderinamas su konstitucinėmis nuostatomis. Apibendrinant aptariami bendrieji apmokestinimo konstitucingumo klausimai bei tai, kaip valstybei derėtų planuoti savo įplaukas, kad nepažeistų šalies gyventojų teisių bei teisėtų lūkesčių. Straipsnyje taikyti loginės analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis bei statistinės analizės metodai.