plugins.themes.bootstrap3.article.main673fb31436ff5

Saulius Mulevičius Darius Petrošius

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiama operatyvinės veiklos teorijoje mažai tirta tema, nors tokio tyrimo poreikis akivaizdus ne tik teorijai, bet ir praktinei operatyvinių subjektų veiklai, taip pat siekiant maksimaliai garantuoti žmogaus teisių apsaugą.
Nors pirmieji moksliniai tyrimai šioje srityje užfiksuoti praėjusio šimtmečio 7–8 dešimtmetyje, šiuo metu jie prarado savo reikšmę. Tam lemtingą įtaką turėjo visiškai pasikeitę socialiniai, ekonominiai santykiai, be to, atsirado esminių operatyvinės veiklos įgyvendinimo demokratinėje ir totalitarinėje valstybėje neatitikimų. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atlikti moksliniai etinių moralinių operatyvinės veiklos aspektų tyrimai buvo paviršutiniški, nes pati operatyvinė veikla buvo neviešo pobūdžio, reglamentuota slaptais poįstatyminiais žinybiniais norminiais aktais, kurie dažnai prieštaravo pagrindinėms žmonių teisėms ir laisvėms.
Etikos ir moralės klausimai operatyvinėje veikloje ypač svarbūs, nes tai specifinė veiklos kovojant su nusikalstamumu rūšis. Įgyvendinant operatyvinės veiklos uždavinius taikomi neviešo pobūdžio informacijos rinkimo metodai, leidžiantys gauti informaciją prieš jos turėtojo valią (apgaulė), atliekamos slaptosios operacijos, operatyvinės kombinacijos. Ar tai pateisinama etikos ir moralės požiūriu? Be to, daugelis pripažįsta, kad tik išnaudojant operatyvinės veiklos galimybes galima gauti nusikaltimams atskleisti reikšmingų duomenų. Kur ta lemtinga riba operatyvinėje veikloje tarp moralaus ir amoralaus, tarp etiško ir neetiško, tarp gėrio ir blogio?
Straipsnio autoriai nepretenduoja nustatyti tą lemtingą ribą, kai kurie nagrinėjami klausimai diskusinio pobūdžio, tačiau atkreipiamas dėmesys į kai kurias egzistuojančias aktualias problemas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details673fb3143a939

Skyrius
Mokslo straipsnis