Saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742c5a790225
Santrauka
Atliktų tarptautinių viktimologinių tyrimų pagrindu straipsnyje aptariamas Lietuvos gyventojų saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.
Teorinės visuomenės ir valstybės saugumo prielaidos nagrinėjamos tarptautinio saugumo studijų po šaltojo karo pagrindu. Saugumo samprata nagrinėjama trimis lygiais: individualiu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Individų ir įvairių gyventojų socialinių grupių saugumui turi įtakos kariniai, ginybiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai bei aplinkos ir jos apsaugos kokybės veiksniai.
Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama viktimologiškai svarbioms grėsmėms, kurios kyla socialinėje aplinkoje. Socialinė aplinka kuria neišvengiamą socialinį, ekonominį ir politinį spaudimą. Socialinės grėsmės turi daug apraiškų. Plačiau aptariamos fizinės grėsmės (skausmas, sužeidimas, mirtis, sveikatos sutrikdymas). Lietuvos gyventojų saugumo jausmą formuoja būtent fizinio saugumo dalykai; kitos grėsmės turi nedidelę įtaką Lietuvos žmonių saugumo jausmo formavimuisi ir iš to kylančiai nusikaltimų baimei.
Tiek saugumo jausmas, tiek nusikaltimų baimė yra kriminalinės viktimizacijos padariniai. Minėto tarptautinio viktimologinio tyrimo duomenimis, kriminalinė viktimizacija Lietuvoje maždaug atitinka Europos ir kitų devyniolikos pramoninių šalių bendrą kriminalinės viktimizacijos vidurkį. Lietuvoje šis vidurkis yra 26,9 proc., o devyniolikos pramoninių šalių – 24,4 proc. per vienerius metus. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos gyventojai neturi realaus (objektyvaus) pagrindo bijoti daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus tapti nusikaltimų aukomis. Tačiau yra kitaip. Lietuvos gyventojai beveik du kartus daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus bijo tapti nusikaltimų aukomis; o Skandinavijos šalių gyventojų baimę tapti nusikaltimų aukomis Lietuvos gyventojai pranoksta 3–3,5 karto. Tačiau tik pagyvenusių kaimo žmonių, ypač vienkiemių gyventojų, baimė tapti nusikaltimų aukomis, kaip rodo nusikalstamumo rodikliai, yra gana pagrįsta.
Teorinės visuomenės ir valstybės saugumo prielaidos nagrinėjamos tarptautinio saugumo studijų po šaltojo karo pagrindu. Saugumo samprata nagrinėjama trimis lygiais: individualiu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Individų ir įvairių gyventojų socialinių grupių saugumui turi įtakos kariniai, ginybiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai bei aplinkos ir jos apsaugos kokybės veiksniai.
Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama viktimologiškai svarbioms grėsmėms, kurios kyla socialinėje aplinkoje. Socialinė aplinka kuria neišvengiamą socialinį, ekonominį ir politinį spaudimą. Socialinės grėsmės turi daug apraiškų. Plačiau aptariamos fizinės grėsmės (skausmas, sužeidimas, mirtis, sveikatos sutrikdymas). Lietuvos gyventojų saugumo jausmą formuoja būtent fizinio saugumo dalykai; kitos grėsmės turi nedidelę įtaką Lietuvos žmonių saugumo jausmo formavimuisi ir iš to kylančiai nusikaltimų baimei.
Tiek saugumo jausmas, tiek nusikaltimų baimė yra kriminalinės viktimizacijos padariniai. Minėto tarptautinio viktimologinio tyrimo duomenimis, kriminalinė viktimizacija Lietuvoje maždaug atitinka Europos ir kitų devyniolikos pramoninių šalių bendrą kriminalinės viktimizacijos vidurkį. Lietuvoje šis vidurkis yra 26,9 proc., o devyniolikos pramoninių šalių – 24,4 proc. per vienerius metus. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos gyventojai neturi realaus (objektyvaus) pagrindo bijoti daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus tapti nusikaltimų aukomis. Tačiau yra kitaip. Lietuvos gyventojai beveik du kartus daugiau už Europos ir kitų pramoninių šalių gyventojus bijo tapti nusikaltimų aukomis; o Skandinavijos šalių gyventojų baimę tapti nusikaltimų aukomis Lietuvos gyventojai pranoksta 3–3,5 karto. Tačiau tik pagyvenusių kaimo žmonių, ypač vienkiemių gyventojų, baimė tapti nusikaltimų aukomis, kaip rodo nusikalstamumo rodikliai, yra gana pagrįsta.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742c5a793ee8
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
