plugins.themes.bootstrap3.article.main67435252a8d92

Goda Ambrasaitė

Santrauka

Tam, kad apeliacinis procesas galėtų būti pradėtas, turi egzistuoti įstatyme numatytų sąlygų visuma. Šios sąlygos teisinėje literatūroje nurodomos skirtingos ir skirstomos nevienodai. Atsižvelgiant į įstatyme numatytų sąlygų apeliaciniam procesui pradėti prigimtį ir sukeliamas teisines pasekmes, straipsnyje siūloma jas skirstyti į objektyvias ir subjektyvias apeliacinio proceso prielaidas, kurių nesant apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja, bei apeliacijos teisės tinkamo realizavimo sąlygas, kurių nebuvimas rodo, kad apeliantas netinkamai realizuoja jam priklausančią apeliacijos teisę.
Remiantis siūloma klasifikacija toliau straipsnyje analizuojamos subjektyvios apeliacinio proceso prielaidos. Daug dėmesio skiriama apelianto teisiniam suinteresuotumui skundžiamo sprendimo panaikinimu kaip apeliacinio proceso prielaidai. Aptariama apelianto galimybė skųsti tik motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, skųsti materialia prasme palankų teismo sprendimą motyvuojant absoliučiais šio sprendimo negaliojimo pagrindais. Galiausiai aptariamos apeliacijos ribojimo ginčo suma (naudingumo dydžio) įtvirtinimo įstatyme prielaidos, atkreipiamas dėmesys į kai kurias galimas su šiuo ribojimu susijusias problemas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67435252ac5b0

Skyrius
Mokslo straipsnis