Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir aukštųjų valstybės pareigūnų apkalta: kelios aktualios problemos

Santrauka

Straipsnyje aptariamas Konstitucinio Teismo vaidmuo nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas dėl aukštųjų valstybės pareigūnų apkaltos. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą apkaltos institutą teisinio ir politinio elementų sąveikos bei fakto ir teisės santykio konstitucinės justicijos bylose aspektais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija rodo Teismo siekį apkaltoje stiprinti teisinį pradą, reiškiantį, kad tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus teikti išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, kad Konstitucinio Teismo išvada, jog asmuo pažeidė Konstituciją, yra galutinė ir kad minėtoje išvadoje fiksuoto šiurkštaus pažeidimo fakto niekas negali pakeisti, paneigti ar kvestionuoti. Šios rūšies konstitucinės justicijos bylų ypatumas – Konstitucinio Teismo pareiga tirti faktinius aukštųjų valstybės pareigūnų veiksmus bei įvertinti juos konstituciniu aspektu. Taigi šios rūšies bylose iškyla fakto ir teisės tyrimų santykio problema. Autorius bando atsakyti į klausimą, kokius padarinius sukelia Konstitucinio Teismo išvadoje nustatyti ir įvertinti faktai.