Krovinio gavėjo teisinė padėtis

Santrauka

Straipsnyje pateikta krovinio gavėjo, kaip vieno iš transporto teisinių santykių dalyvių, teisinės padėties analizė atsižvelgiant į krovinio vežimo sutarties, kaip svarbiausio transporto prievolės atsiradimo pagrindo, teisinį reguliavimą. Šios sutarties sąvoka pateikta LR CK 6.808 straipsnio 1 dalyje [1]. Ją išanalizavus paaiškėjo, kad šioje sutartyje gali dalyvauti trys subjektai.
Dviejų subjektų – krovinio siuntėjo bei vežėjo – teisinė padėtis vienaip arba kitaip aptarta teisinėje literatūroje, o krovinio gavėjo teisinei padėčiai kol kas skirta per mažai dėmesio. Šiuo metu šią problemą trumpai palietė D. Ambrasienė savo straipsnyje „Krovinių tarptautinio vežimo keliais teisinis reguliavimas“ [2, p. 25], bet plačiąja prasme problema dar nėra ištirta. Mano manymu, būtent krovinio gavėjo teisinės padėties ypatumai lemia krovinio vežimo sutarties išskirtinę vietą tarp civilinių sutarčių. Straipsnyje aptartos pagrindinės šiuo metu teisinėje literatūroje pareikštos nuomonės dėl krovinio vežimo sutarties, kurios skiriasi krovinio siuntėjo ir vežėjo bei krovinio gavėjo santykio apibrėžimu.
Šiame straipsnyje teigiama, kad krovinio vežimo sutartis yra trišalė sutartis, prie kurios krovinio gavėjas prisijungia atlikęs konkliudentinius veiksmus, kuriais patvirtina savo sutikimą prisiimti krovinio gavėjo pareigas bei naudotis jo teisėmis. Toliau nagrinėjama krovinio siuntėjo, vežėjo bei gavėjo teisinių santykių grandinė. Konkliudentinius veiksmus, patvirtinančius asmens sutikimą prisiimti krovinio gavėjo teises bei pareigas, pastarasis privalo adresuoti krovinio vežėjui ir tik tada jis tampa vežimo sutarties dalyviu. Mano nuomone, tai, kad krovinio gavėjas yra vežimo sutarties dalyvis, patvirtina ir LR CK 6.808 straipsnio 1 dalis, nustatanti pareigą sumokėti užmokestį už krovinio vežimą arba jo siuntėjui, arba gavėjui. Pagrindinės šio darbo išvados padarytos išnagrinėjus Civilinio kodekso nuostatus bei norminius aktus, reguliuojančius transporto teisinius santykius.