Kai kurie Lietuvos teisėsaugos institucijų bruožai ir veiklos principai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742adc23647f
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami svarbūs Lietuvos teisėsaugos institucijų sampratos, jų skiriamųjų bruožų ir veiklos principų aspektai.
Nagrinėjant teisėsaugos institucijų sampratos problemą aptariami Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys šių institucijų steigimo ir veiklos klausimus. Straipsnyje nagrinėjama teisėsaugos sampratos semantika. Teigiama, kad funkciškai teisėtvarkos terminas yra platesnis ir apima teisėsaugos sąvoką. Semantiškai teisėsauga reiškia teisės saugojimą nuo kėsinimosi. Todėl šią funkciją atliekančios valstybės institucijos turi platesnių įgaliojimų, skirtų teisinei tvarkai valstybėje užtikrinti, jai apsaugoti (todėl daugelis institucijų jų steigimą ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įvardijamos kaip teisėsaugos institucijos). Straipsnyje aptariamos ir teisminę valdžią įgyvendinančių institucijų (teismų ir prokuratūros) priskyrimo ar nepriskyrimo teisėsaugos institucijoms, jų veiklos teisinio reglamentavimo problemos.
Nagrinėjami teisėsaugos institucijų veiklos principai, kuriuos suformulavo ir sankcionavo įstatymų leidėjas, priimdamas šių institucijų steigimą ir veiklą reglamentuojančius įstatymus. Veiklos principų pateikimas atitinkamos institucijos steigimą ir veiklą reglamentuojančiame įstatyme reiškia ir bandymą nustatyti šio principo hierarchinę priklausomybę nuo Konstitucijos principų ir bandymą nustatyti teisėsaugos institucijos sisteminį ir „rūšinį“ pavaldumą, taip pat teisinių saugiklių sistemą šios institucijos veikloje.
Nagrinėjant teisėsaugos institucijų sampratos problemą aptariami Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys šių institucijų steigimo ir veiklos klausimus. Straipsnyje nagrinėjama teisėsaugos sampratos semantika. Teigiama, kad funkciškai teisėtvarkos terminas yra platesnis ir apima teisėsaugos sąvoką. Semantiškai teisėsauga reiškia teisės saugojimą nuo kėsinimosi. Todėl šią funkciją atliekančios valstybės institucijos turi platesnių įgaliojimų, skirtų teisinei tvarkai valstybėje užtikrinti, jai apsaugoti (todėl daugelis institucijų jų steigimą ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įvardijamos kaip teisėsaugos institucijos). Straipsnyje aptariamos ir teisminę valdžią įgyvendinančių institucijų (teismų ir prokuratūros) priskyrimo ar nepriskyrimo teisėsaugos institucijoms, jų veiklos teisinio reglamentavimo problemos.
Nagrinėjami teisėsaugos institucijų veiklos principai, kuriuos suformulavo ir sankcionavo įstatymų leidėjas, priimdamas šių institucijų steigimą ir veiklą reglamentuojančius įstatymus. Veiklos principų pateikimas atitinkamos institucijos steigimą ir veiklą reglamentuojančiame įstatyme reiškia ir bandymą nustatyti šio principo hierarchinę priklausomybę nuo Konstitucijos principų ir bandymą nustatyti teisėsaugos institucijos sisteminį ir „rūšinį“ pavaldumą, taip pat teisinių saugiklių sistemą šios institucijos veikloje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742adc239c64
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.