Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo nustatymas teismų praktikoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main67436dc0e28e8
Santrauka
Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos sudėties požymio, įrodinėtino materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse, įvardijamo kaip priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir įstatyme numatytų padarinių, nagrinėjimui. Pateikiama jo samprata, aiškinimas, nustatymo metodika bei priežastinio ryšio nustatymo problemos teismų praktikoje. Išeities taškas priežastinio ryšio problemoms spręsti yra tezės apie objektyvų priežastinio ryšio pobūdį supratimas. Priežastinis ryšys egzistuoja mus supančioje tikrovėje nepriklausomai nuo mūsų valios ar mūsų norų. Objektyvus priežastinio ryšio pobūdis reiškia, jog tam tikros mūsų veikos tam tikromis sąlygomis visada sukelia atitinkamus padarinius, norime mes to ar ne. Priežastinio ryšio objektyvus pobūdis kartu reiškia, jog šį ryšį galima pažinti.
Viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Tačiau būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas dar galutinai neišsprendžia priežastinio ryšio klausimo konkrečioje byloje. Dažniausiai šis testas tik priartina prie išvados dėl priežastinio ryšio buvimo.
Todėl išsiaiškinę, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nustatome priežastinio ryšio pobūdį. Yra būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. Šis skirstymas nelabai reikšmingas filosofine prasme, bet labai reikšmingas baudžiamojoje teisėje, todėl asmenys, tiriantys bylas, turi mokėti juos skirti ir nustatę padaryti tinkamas išvadas. Todėl straipsnyje skiriamas dėmesys jų atribojimui.
Kalbant apie priežastinio ryšio nustatymo problemas svarbu žinoti dar vieną priežastinio ryšio aspektą. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Straipsnyje analizuojamos šios priežastinio ryšio atmainos.
Straipsnyje analizuojami teismų praktikos pavyzdžiai, atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje daromas klaidas nustatant priežastinį ryšį.
Viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Tačiau būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas dar galutinai neišsprendžia priežastinio ryšio klausimo konkrečioje byloje. Dažniausiai šis testas tik priartina prie išvados dėl priežastinio ryšio buvimo.
Todėl išsiaiškinę, kad veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nustatome priežastinio ryšio pobūdį. Yra būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. Šis skirstymas nelabai reikšmingas filosofine prasme, bet labai reikšmingas baudžiamojoje teisėje, todėl asmenys, tiriantys bylas, turi mokėti juos skirti ir nustatę padaryti tinkamas išvadas. Todėl straipsnyje skiriamas dėmesys jų atribojimui.
Kalbant apie priežastinio ryšio nustatymo problemas svarbu žinoti dar vieną priežastinio ryšio aspektą. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Straipsnyje analizuojamos šios priežastinio ryšio atmainos.
Straipsnyje analizuojami teismų praktikos pavyzdžiai, atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje daromas klaidas nustatant priežastinį ryšį.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67436dc0e6022
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
