Teisės socialinės prigimties ir paskirties pilietinėje visuomenėje ryšys

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama teisės socialinės paskirties problema, kuri aštrėja didėjant šiuolaikinio kapitalizmo kultūriniams prieštaravimams. Teisė gali būti vienas iš svarbiausių instrumentų tiems prieštaravimams spręsti, nes ji yra ne tik visuomenės ekonominės, politinės, moralinės bei religinės raidos padarinys, bet ir būna jos priežastis. Į teisę žvelgiama kaip į gana savarankišką socialinės raidos veiksnį. Dėl to būtina atskleisti bendrą teisės socialinę paskirtį – vertybes, kurių teisinė apsauga ribotų teisėkūros galimybes atskirti teisę nuo pamatinių vertybių ir suabsoliutinti jos instrumentinę jėgą. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad teisės socialinėje prigimtyje esančios pamatinės vertybės, kurios buvo ypač svarbios Vakarų Europos istorijoje, yra svarbios ir šiuolaikinei pilietinei visuomenei. Tyrimas atskleidžia ne tik teisės socialinės prigimties slėpinius – vertybes, kurių puoselėjimas ankstyvosiose Europos tautose suponavo privalomų elgesio taisyklių – teisės – savaiminį susiformavimą, bet ir teisingumo vaidmenį Vakarų teisės tradicijos ištakose. Teisingumo, kaip bendro gėrio, įgyvendinimas buvo istoriškai svarbiausia teisės socialinė paskirtis.
Pilietinės visuomenės pliuralistinės prigimties ir funkcijų analizė atskleidė bendro gėrio vaidmenį pilietinės visuomenės formavimuisi. Pilietinės visuomenės bendro gėrio samprata turi apimti teisingumą, solidarumą, sakralumą, socialinį ir religinį pakantumą. Pilietinė visuomenė siekia įgyvendinti teisingumą kaip bendrą gėrį, kuris susijęs su žmogaus teisių ir pareigų apsauga.