Seimas – Tautos atstovybė (konstituciniai pagrindai)

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiama Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė samprata, pateikiamos nuostatos, kuriomis grindžiama Konstitucijoje įtvirtinta Tautos atstovybės koncepcija. Analizuojamas Lietuvos Respublikos Seimo tęstinumas, aptariama sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1990 m.) funkcionavusių vadinamųjų „Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų“ prigimtis, pagrindžiama, kodėl jos nėra ir negali būti laikomos Lietuvos valstybės parlamentais. Tyrinėjama Seimo nario priesaikos konstitucinė reikšmė, Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata; atskleidžiamos konstitucinės nuostatos, kuriomis remdamasis Seimas gali ir turi nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Nagrinėjami iš Konstitucijos kylantys Konstitucinio Teismo įgaliojimai paneigti Seimo – Tautos atstovybės – valią, kuri atsispindi Seimo išleistuose įstatymuose, kituose teisės aktuose.