Paveldėjimo institutas baltų paprotinės teisės šaltiniuose (XII–XIV a.)

Santrauka

Baltų paprotinės teisės šaltinių yra nedaug. Tiesioginių šaltinių neišliko, todėl prūsų teisės šaltiniai: Christburgo sutartis (1249 m.), Pamedės teisynas (1340 m.), žemės užrašymo dokumentai mums suteikia žinių apie gilias tradicijas turėjusią paprotinę baltų teisę. Popiežiaus kurijos ir Kryžiuočių ordino riterių puolimams prūsai ir lietuviai atkakliai priešinosi. Gindami savo kraštą nuo kryžiuočių jie pirmiausia stengėsi išsaugoti savo teises tiek į nekilnojamąjį, tiek į kilnojamąjį turtą: laisvai juo disponuoti, paveldėti ar kitais leistinais būdais jį įgyti. Išlikusiuose rašytiniuose dokumentuose prūsų paprotinė teisė dėl sintezės su vokiečių teise galbūt ir įgavo svetimą juridinę formą, bet daugelis paprotinės teisės nuostatų buvo išsaugotos. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į baltų suvoktas bei gintas vertybes, išryškinami paveldėjimo instituto bruožai amžius gludintoje jų paprotinėje teisėje ir skirtumai nuo vokiečių teisės.