Socialinių technologijų konceptualių modelių pritaikymo administracinėje teisėje paieška

Santrauka

Straipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių technologijų samprata ir jų implikacija į teisės mokslą ir teisinę praktiką. Teigiama, kad socialinio teisinio technologizavimo procesas turi savo raiškos ir panaudojimo ribas, savo pritaikymo antipodų amplitudėje gali būti rutininis, progresyvus ir utopinis, reikštis pašaliniais poveikiais. Jo įtaka socialinei teisinei terpei gali būti ir nenumatyta. Ji gali reikštis net griaunamąja jėga. Šiuo metu vyraujantis ekstensyvus įstatymų leidybos teisinis socialinės technologijos būdas yra rutininis ir reikalauja imtis aktyvesnių teisinio reguliavimo priemonių paieškos. Manoma, kad pereinant į intensyviąją įstatymų leidybą, tikslinga pasinaudoti ekonominių, vadybinių ir kitų socialinių reguliatorių galimybėmis, implikuojant juos į teisės sistemą, suteikiant jiems reikiamą teisinę formą. Antrojoje dalyje analizuojamas implikuojamojo socialinio teisinio socialinių technologijų modelis. Nepaisant pastebimo skirtingo socialinių technologijų vaidmens teisėje suvokimo, šalyje įgyvendinama tam tikra technologizacijos praktika: įgyvendinamos socialinės teisinės programos ir priemonės tiek nacionaliniu, tiek ministerijų, žinybų, regionų ir savivaldybių lygiu. Tačiau jos pernelyg mažai remiasi socialinių technologijų galimybėmis, šalinant, neutralizuojant, kompensuojant kylančias socialines disfunkcijas ir socialinę dezorganizaciją, dezadaptaciją.
Baigiant pateikiamos išvados, kiek ir kaip socialinės technologijos gali daryti įtaką, kad teisės mokslas ir praktika suartėtų.