Konstituciniai teismai Europos Sąjungos teisinėje erdvėje

Santrauka

Šiame straipsnyje aptariamas teismų, valstybėje narėje vykdančių konstitucingumo kontrolę, skirtingumas. Pabrėžiama, kad yra du pagrindiniai tokios kontrolės modeliai: amerikietiškasis modelis paremtas tuo, kad konstitucinę kontrolę vykdo bendrosios kompetencijos teismai ir europietiškasis (dar kitaip austriškasis) modelis, pasižymintis atskiro konstitucinio teismo buvimu. Jis įsteigiamas šiam konkrečiam tikslui.
Konstituciniai teismai, įsteigti kaip atskiri teismai, turi teisės aktų konstitucingumo priežiūros monopolį. Teismai, turintys konstitucinę jurisdikciją, priklauso bendrosios kompetencijos teismų hierarchijai ir sprendžia konstitucinius klausimus. Jiems priskirta teisės aktų konstitucingumo priežiūros funkcija – tokia funkcija nenumatyta paprastiems teismams. Straipsnyje pabrėžiama, kad Europos Teisingumo Teismas, nors ir turi būdingų nacionaliniams konstituciniams teismams bruožų, bet dėl to, kad jo kompetencija daug platesnė nei konstitucinių teismų, jis labiau panašus į Aukščiausiąjį Teismą, turintį konstitucinę jurisdikciją.
Straipsnyje analizuojamos Europos Teisingumo teismo ir nacionalinių konstitucinių teismų santykių problemos, paaiškinant, kodėl konstituciniai teismai taip vangiai pripažįsta Europos Bendrijų teisės viršenybę.
Straipsnyje svarstoma, ar konstituciniai teismai patenka į Steigimo Sutarties 234 straipsnio „teismų ir tribunolų“ formuluotę.
Analizuojama susidariusi padėtis, atkreipiant dėmesį į ETT ir pačių konstitucinių teismų nuomones. Taip pat bandoma įrodyti, kad konstitucinių teismų pareiga – kreiptis į Teisingumo Teismą. Pateikiamas kai kurių valstybių narių konstitucinių teismų požiūris į jų bendradarbiavimą su ETT.