Veikų dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 214 ir 215 straipsniai) kvalifikavimo problemos

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiamos dažnai pasitaikančios nusikaltimų naudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę kvalifikavimo problemos ir pateikiami siūlymai, kaip jas spręsti. Kai kurių nusikaltimų sudėtyse požymiai yra aprašyti kaip alternatyvūs, o esant tokiam požymių aprašymo būdui, kurio nors vieno požymio buvimas kaltininko veiksmuose sudaro baigto nusikaltimo sudėtį. Kaltininkui panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir įgijus svetimą turtą jo veiksmai dėl tokio turto įgijimo turi būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį kaip sukčiavimas, tačiau kai kuriais atvejais, nežinant tokio kvalifikavimo motyvų, veika neteisingai kvalifikuojama kaip vagystė. Straipsnyje pateikiami teismų praktikos motyvai, pagrindžiantys tokį kvalifikavimą. Ne visada aišku, kaip kvalifikuoti veiką, kai kaltininkas atsiskaito svetima elektronine mokėjimo priemone ir pasirašo kasos kvite. Teismų praktikoje kasos kvito pasirašymas yra laikomas dalimi finansinės operacijos atlikimo ir atskirai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas. Tačiau straipsnyje argumentuojama, kad tokia kvalifikacija nėra teisinga. Kasos kvito pasirašymas yra sukčiavimo sudėties požymis ir traktuotinas kaip apgaulė. Tokiu atveju keistųsi ir dokumento suklastojimo kvalifikavimo praktika. Taip pat daug problemų kelia pavienio tęstinio nusikaltimo naudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atribojimas nuo kelių atskirų nusikaltimų, taip pat stadijų kvalifikavimo klausimai.