Teisėtumo principo taikymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kaip teisingumo įvykdymo prielaida

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas teisėtumo principo nuostatų įgyvendinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) praktikoje bei šių reikalavimų poveikis šio teismo sprendimams, vienodos teismų praktikos formavimui, administravimo subjektų veiklai ir jų priimamiems sprendimams.
Didėjantis Vyriausiojo administracinio teismo darbo krūvis nagrinėjant bylas liudija ne tik asmenų aktyvumą ginant savo teises, bet ir nuolat kylančius teisingumo vykdymo reikalavimus paties Vyriausiojo administracinio teismo, žemesnės instancijos teismų bei viešojo administravimo subjektų sprendimų aiškumui ir pagrįstumui. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog teisės norminiuose aktuose yra palikta gana plati interpretavimo galimybė, kuria netinkamai ar ne iki galo pasinaudojus gali būti priimtas neteisingas sprendimas arba susidaryti tokio sprendimo vaizdinys. Pašalinti administracinio ginčo neteisingo išsprendimo galimybę arba neteisingo sprendimo regimybę yra įmanoma tik griežtai laikantis teisės normų reikalavimų bei vadovaujantis visais teisėtumui keliamais reikalavimais. Straipsnyje aptariama, koks administracinio teismo sprendimas atitinka modeliuojamo teisėtumo principo reikalavimus, šio principo interpretavimo galimybės bei įtaka teisingo sprendimo priėmimui.