Viešojo intereso gynimo civiliniame procese reglamentavimo problemos

Santrauka

Šiame straipsnyje tiriami pastaruoju metu Lietuvoje pateikti įstatymų projektai, kuriais yra siekiama tobulinti
viešojo intereso gynimo civiliniame procese teisinį reglamentavimą ir tokio reglamentavimo atitikimas bendriesiems civilinio
proceso teisės doktrinos reikalavimams bei civilinio proceso teisės pagrindiniams principams.
Tyrimo metu nustatyta, kad įstatymų projektuose viešojo intereso gynimo instituto civilinio ir administracinio procesų teisės
normos nekodifikuojamos, o viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose teisinius santykius ketinama
reglamentuoti atskiru specialiuoju įstatymu. Tačiau teisės normų kodifikavimas yra teigiamas ir siektinas reiškinys teisėkūroje.
Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka, todėl kuriant naujas civilinio proceso teisės normas, joms vietos reikėtų
ieškoti Civilinio proceso kodekse. Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projekto pavadinimas
neatitinka šio įstatymo projekto turinio. Tos pačios teisės normos pakartojamos skirtinguose įstatymų projektuose, o tai nėra
teigiamas dalykas teisėkūroje. Projektuose pateikiami viešojo intereso sąvokos apibrėžimai yra neaiškūs, netikslūs ir stokoja
teisinio apibrėžtumo, nes nenumatyti viešojo intereso objektyvūs kriterijai ir norminiai požymiai. Pateiktuose viešojo intereso
apibrėžimuose viešasis interesas neleistinai sutapatinamas su viešojo intereso dalyku. Įstatymų projektuose siūlomos neigiamos
teisės kreiptis į teismą prielaidos, kuriomis nepagrįstai ir neteisėtai ketinama riboti asmenų teisę kreiptis į teismą ieškiniais, skundais
ar pareiškimais dėl viešojo intereso gynimo.
Autorius rekomenduoja keisti Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projekto pavadinimą,
kad jis atitiktų įstatymo projekto turinį ir šiame projekte pateiktas civilinio ir administracinio proceso teisės normas perkelti
į Civilinio proceso kodeksą bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, nustatyti viešojo intereso objektyvius
kriterijus ir norminius požymius taip pat atsisakyti visų neigiamų teisės kreiptis į teismą prielaidų, kuriomis ketinama riboti
asmenų teisę kreiptis į teismą ieškiniais, skundais ar pareiškimais, siekiant ginti viešąjį interesą, nes tai prieštarauja bendriesiems
civilinio proceso teisės doktrinos reikalavimams ir civilinio proceso teisės pagrindiniams principams.