Įrodinėjimo proceso teisinis reglamentavimas romėnų teisėje ir jo įtaka Lietuvos ir Švedijos civiliniam procesui

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama kontinentinės teisės sistemos įrodinėjimo proceso genezė: ištakos romėnų teisėje, pagrindiniai romėnų teisminio proceso teisės suformuluoti įrodinėjimo proceso principai bei sąvokos, jų recepcija Vakarų Europoje bei išraiška moderniajame šiuolaikiniame civiliniame procese. Lyginamajam tyrimui pasirinkta Lietuvos ir Švedijos, kaip vienų iš vėliausiai patyrusių civilinio proceso reformą Europos valstybių, teisė. Darbe analizuojama šalių ir teismo galių pusiausvyra romėnų civilinio proceso įrodinėjimo procese, nagrinėjama įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo naštos sampratos, atskleidžiamos principinės nuostatos, kuriomis vadovavosi teisėjas vertindamas įrodymus, apžvelgiamos įrodinėjimo priemonės, vertinama įtaka moderniajam civiliniam procesui.