Aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo problemos

Santrauka

Aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai yra teisinėmis priemonėmis išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius, saugoti aplinką nuo bet kokio žalingo poveikio ir taip gerinti visuomenės gyvenimo kokybę bei sveikatos apsaugą. Tai įmanoma sėkmingai įgyvendinti, kai sukurta ir veikia viena darni šių santykių teisinio reguliavimo sistema. Deja, jos Lietuvoje dar nėra. Straipsnyje analizuojami aplinkosaugos santykių esmė, ypatumai, visuomeninė reikšmė ir pagrindžiama, kurie iš jų turi būti savarankiškos teisės šakos – aplinkosaugos teisės reguliavimo objektas. Apibūdinami šios teisės šakos metodai, principai, skiriamieji bruožai ir funkciniai ryšiai su kitų teisės šakų ir įstatymų normomis siekiant teisinėmis priemonėmis integruoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos politikos principus į kitas visuomeninio gyvenimo sritis. Straipsnyje apžvelgiama dabartinė aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo padėtis Lietuvoje ir daroma išvada, kad dėl didelės Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų bei tesės aktų dažnos kaitos, dubliavimosi, normų dviprasmiškumo ir neaiškumo ir kt. trūkumų, visuomenės aktyvumo ir žemo teisinių žinių lygio jų teisinis reguliavimas labai problemiškas ir neveiksmingas.