Rusijos teisės šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m.

Santrauka

Nacionalinės teisės formavimas atkuriamoje 1918 m. Lietuvos valstybėje pradėtas ant daugiau nei šimtmetį joje viešpatavusių užsienio pavergėjų diegtų ir iki Pirmojo pasaulinio karo galiojusių teisės šaltinių pagrindo. Svarbiausiu recepcijos objektu tapo Rusijos imperijos teisė, visuotinai pripažinta atgyvenusia savo amžių, pritaikyta didelės valstybės gyvenimo reikmėms ir nesiderinančia su demokratine Lietuvos valstybės forma. Svetimos teisės, kiek jos nuostatai neprieštaravo konstitucijai, išsaugojimą Laikinoji Lietuvos Konstitucija buvo numačiusi kaip laikiną priemonę, jį ribodama teisinio reguliavimo sritimis, dar nesureguliuotomis Lietuvos įstatymų leidėjo teisės aktais. Intensyviai vykstančiai nacionalinių įstatymų leidybai nuolat siaurinant recepuotųjų įstatymų galiojimo erdvę, svetimos teisės reikšmė ilgainiui iš esmės virto subsidine, užpildančia dar pasitaikančias nacionalinės teisės spragas. Svetimų įstatymų išstūmimą iš Lietuvoje veikusių teisės šaltinių turėjo užbaigti kompleksas priemonių, kurių ketinta imtis 4–5 dešimtmečių sandūroje. Šiuos darbus sutrukdė prasidėjusi sovietinė okupacija.