plugins.themes.bootstrap3.article.main6750a7bb36a73

Alfonsas Vaišvila

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiama kritinė statiško žmogaus orumo koncepcija, pagal kurią žmogaus vertė yra laikoma verte, kurią suteikia išorė (Dievas ar biologinė žmogaus prigimtis), arba per se egzistuojanti vertė. Priešingai šiai, formuojama aktyvaus ar sukuriamo orumo koncepcija, kurios šalininkai vertina žmogaus orumą ne kaip socialų santykį, bet kaip asmens individualų sugebėjimą tinkamai gyventi visuomenėje (dalyvauti mainų santykiuose lygiavertiškumo pagrindu) ir pasinaudojant šiuo tinkamumu kurti individualią socialinę vertę (orumą) kaip asmens indėlį palaikant santarvę ir bendradarbiavimą visuomenėje.
Pagrindinis konservatyvios orumo koncepcijos trūkumas yra tai, kad žmogaus orumas suvokiamas kaip nepriklausomas nuo asmens kultūrinės veiklos, taigi ši veikla yra nuvertinama ir pati orumo koncepcija tampa dogmatiška ir mistinė.
Straipsnyje daroma išvada, kad orumas visų pirma yra koncepcija, susijusi ne su bendra, bet su personalizuota verte, ir jis neegzistuoja už mainų santykių ribų. Tai nėra bet kurio asmens vertė, bet tik vieno asmens vertė, kurią sukuria pats asmuo, vykdydamas savo pareigas kitų asmenų atžvilgiu, o tai įpareigoja kitus asmenis vykdyti atsakomuosius įsipareigojimus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6750a7bb3d378

Skyrius
Mokslo straipsnis