Dissolution of the Chamber of Deputies in the Czech Republic – the Origin and Essence of Applicable Constitutional Legislation

Santrauka

Čekijos Respublikos konstitucinėje sistemoje, sukurtoje vadovaujantis parlamentinio valdymo principais, numatyta galimybė paleisti Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų rūmus. Atstovų rūmams atskaitinga vyriausybė ir suteikta didžioji Parlamento galių dalis.
Parlamentinėse sistemose svarbu išlaikyti parlamento ir vyriausybės galių pusiausvyrą. Įprastas kiekvienos parlamentinės valdymo formos bruožas yra galimybė parlamentui balsuoti dėl nepasitikėjimo vyriausybe, t. y. vyriausybė yra priklausoma nuo parlamento valios. Kai kurios parlamentinės sistemos subalansuoja šį santykį suteikiant vyriausybei didesnes ar mažesnes galias paleisti tuos parlamento rūmus, kurie balsuoja dėl pasitikėjimo. Tai leidžia vyriausybei geriau atlikti politinio lyderio vaidmenį valstybėje; vyriausybė gali aktyviau inicijuoti ir formuoti politinę valstybę.
Šiuolaikinėje Čekijos konstitucinėje sistemoje parlamento pozicija vyriausybės atžvilgiu yra ypač stipri. Dabartinė Konstitucija nesuteikia vyriausybei jokios galimybės paleisti Atstovų rūmus. Be to, Konstitucijoje numatyta, kad Atstovų rūmus galima paleisti tik tuo atveju, jei jie nesugeba atlikti jiems priskirtų funkcijų.
Atstovų rūmus be galo sunku paleisti ir tuo atveju, kai jie balsuoja dėl nepasitikėjimo vyriausybe, bet negali surinkti daugumos. Negalėdami atlikti šios, parlamentinėje respublikoje pagrindinės, užduoties Atstovų rūmai negali veikti ir yra politinės fragmentacijos pavyzdys. Jų gebėjimas atlikti kitas funkcijas, ypač įstatymų leidybos srityje, tam dažnai neturi įtakos. Konstitucijoje galimybė paleisti Atstovų rūmus (trim ar keturiais atvejais) siejama būtent su visišku negebėjimu funkcionuoti. Ketvirtuoju numatytu atveju, kuris siejamas su naujos vyriausybės formavimu, teisės normas sunku taikyti, kadangi politinis atstovavimas atskleidžia, kad ši procedūra (iš esmės teisės lygmeniu) tik laiko gaišimas, kai akivaizdu, jog naujoji vyriausybė atsižvelgiant į egzistuojančius santykius Atstovų rūmuose tiesiog negali būti suformuota, o jei ir galėtų būti suformuota – vėliau negalėtų dirbti.
Atsižvelgiant į istorines aplinkybes būtina nagrinėti priežastis, dėl kurių buvo priimta dabartinė Konstitucija. Prieš karą galiojusi Konstitucija Respublikos prezidentui, veikiančiam kartu su vyriausybe, suteikė galias paleisti abejus Nacionalinės asamblėjos rūmus. Tai buvo subalansuota ir iš esmės klasikinė sistema. Laikotarpiu po karo vadinamosios žmonių demokratijos sistemos kūrimas lėmė konceptualius pakeitimus, užkertant kelią parlamento viršenybei, kuri buvo kitų konstitucinių darinių galių pagrindas ir kuriam tie dariniai taip pat buvo atskaitingi. Žmonių ir jų asamblėjos valdymo sąlygomis buvo sunku įsivaizduoti, kaip dariniai, kurių galios rėmėsi Asamblėja, galėtų inicijuoti jos paleidimą.
Vyraujanti Parlamento pozicija, palyginti su kitais konstituciniais dariniais, neabejotinai turėjo įtakos šiuolaikinės Čekijos Konstitucijos kūrėjams, kadangi naujoji Konstitucija buvo parengta Parlamente ir naujosios koncepcijos kūrėjai patys patyrė užkertančių kelią nuostatų įtaką. Antras svarbus veiksnys buvo tai, kad taikytina Konstitucija buvo parengta prasidėjus didelių pokyčių visuomenėje laikotarpiui. To meto vyriausybė, be kitų dalykų, pageidavo, kad ją palaikytų stabili parlamentinė sistema.
Vėlesniu penkiolikos metų laikotarpiu ne kartą buvo akivaizdu, kad dabartinė nelanksti Konstitucija netinkama visas funkcijas atliekančiai ir stabiliai valstybei. Keletą kartų jau buvo pateikti siūlymai atnaujinti Konstituciją, tačiau nė vienas iš jų nebuvo priimtas. Be to, Atstovų rūmų paleidimo klausimu jau du kartus buvo priimti tam tikri Konstitucijos pakeitimai, pavyzdžiui, buvo sutrumpintas Atstovų rūmų narių kadencijos laikotarpis.