The Granting and Regaining of Romanian Citizenship in View of the Most Recent Changes of the Law No. 21/1991

Santrauka

Po smurtingų protestų Moldovos Respublikoje prieš komunistų partiją (ji valdė šalį nuo 2001 m.) paskelbus rinkimų rezultatus 2009 m. balandžio mėn., Rumunijos vyriausybė patvirtino priemonę, palengvinančią esmines ir formalias Rumunijos pilietybės atgavimo sąlygas, priimdama nepaprastąjį Vyriausybės dekretą (NVD) Nr. 36/2009 dėl įstatymo Nr. 21/1991 pakeitimo ir papildymo. Ši priemonė skirta visų pirma Moldovos Respublikos piliečiams, kurie siekia gauti Rumunijos pilietybę. Šiame straipsnyje aptariami pakeitimai, kuriuos nustatė NVD Nr. 36/2009, juos lyginant su kitais įstatymo Nr. 21/1991 pakeitimais, padarytais 2007 m. ir 2008 m. Siekiama atsakyti į klausimą, kaip turėtų būti reguliuojama Rumunijos pilietybės suteikimo ir atgavimo sistema, atsižvelgiant į tai, kad Rumunija įstojo į Europos Sąjungą, ir į tai, kad būtina atmesti Ribentropo-Molotovo paktą, kurį 2001 m. oficialiai pasmerkė Rumunijos Parlamentas. Šiame straipsnyje pateiktais de lege ferenda pasiūlymais siekiama padaryti Rumunijos pilietybės suteikimo sistemą skaidresnę ir paprastesnę jos siekiantiems asmenims ir Europos Sąjungos institucijoms, prižiūrinčioms teisėtą ir neteisėtą migraciją.
Straipsnyje nurodoma, kad NVD Nr. 87/2007 ir įstatymu Nr. 70/2008 buvo supaprastintos Rumunijos pilietybės gavimo sąlygos; buvo pasirinkta keisti formalias, o ne esmines pilietybės suteikimo/atgavimo sąlygas. NVD Nr. 36/2009 supaprastino tiek procedūrą, tiek esmines sąlygas, tačiau tiktai praplečiant naudos gavėjų kategoriją, o visa teisės filosofija, susijusi su Rumunijos pilietybės atgavimo priežastimis, liko nepakitusi.
Priimdamas teisės nuostatas dėl Rumunijos pilietybės suteikimo ir grąžinimo, Rumunijos įstatymų leidėjas turėtų vadovautis aiškiais principais, priimtais atsižvelgiant į de lege ferenda. Rumunijos pilietybės suteikimas pareiškėjams iš valstybių, kurios nėra ES narės, turėtų būti sudėtingesnis, t. y. reikėtų pakeisti formalias, procedūrines sąlygas. Rumunijos pilietybės suteikimo klausimą šiuo atveju turėtų spręsti Rumunijos teismai, nesikišant vyriausybei, pagal vis dažniau Europoje taikomą modelį. Tačiau yra viena esminė sąlyga, kuri tapo beprasmė, kai Rumunija tapo ES nare: Rumunijos pilietybę lengviau gauti asmenims, kurie valstybėje investavo daugiau nei 500 000 eurų. Šis preferencinis režimas nebeturi pagrindo, bent jau tiek, kiek jis taikomas valstybių narių piliečiams: tam tikros investavimo priemonės (pačios pagrindinės) gali būti taikomos tik jas patvirtinus Europos Komisijai. Taigi, teisės aktai dėl Rumunijos pilietybės suteikimo turėtų būti pakeisti, aiškiau išskiriant atvejus, kai pareiškėjai yra iš Europos Bendrijos ir valstybių, kurios nėra ES valstybės narės.