Constitutional Conventions in the Process of Interpretation of Constitution (text only in Lithuanian)

Santrauka

Konstitucinės justicijos institucijų veiklos praktiką formuojant oficialiąją konstitucinę doktriną tiesiogiai ir netiesiogiai veikia daugybė faktorių. Straipsnyje analizuojama konstitucinės justicijos institucijos galimybė atsižvelgti į vieną iš faktorių, į konstitucinių papročių (konvencijų) turinį. Straipsnyje konstatuojama, kad konstituciniai papročiai (konvencijos), kaip lex non scripta forma, yra nuolatinis mokslinės doktrinos pažinimo objektas. Tačiau taip pat publikacijoje pabrėžiama, kad būdama mokslinės doktrinos tyrimo objektu konstitucinių papročių (konvencijų) problematika atskleista gana prieštaringai. Pastebima, kad mokslinėje doktrinoje, net ir pripažįstant tokią teisės raiškos formą, jos egzistencijos dialektinis pagrindimas neperžengia subjektyvumo ribų. Autorius pabrėžia, kad konstitucinių papročių (konvencijų) formavimasis sociume yra sudėtingas procesas, vykstantis konstitucinių teisinių santykių subjektų ilgalaikėje bendravimo praktikoje. Konstatuojama, kad konstitucinio papročio konvencinis pobūdis reiškia, kad konstitucinių teisinių santykių subjektų pasirinktą elgesio modelį lėmė ne vienašališkas sprendimas, o tai, kad jis atsirado susitarimo (pacta) pagrindu. Argumentuojama, kad nekonvencionalaus pobūdžio konstitucinių teisinių santykių subjektų elgesio modeliai dėl savo prigimties negali būti ilgaamžiai. Elgesio precedento konvencinis pobūdis gali lemti jo taikymo ilgaamžiškumą, pasikartojimo tikimybę. Publikacijoje akcentuojama, kad tik susitarimų pagrindu besikartojanti konstitucinių teisinių santykių praktika yra prielaida formuotis konstituciniams papročiams (konvencijoms).