plugins.themes.bootstrap3.article.main6606c47414a6d

Simona Dementavičienė

Santrauka

Lenkijos Respublika nuo 2015 m. patiria rimtus išbandymus, susijusius su demokratinės teisinės valstybės konstitucine santvarka, kuri yra grindžiama valdžių padalijimo ir jų pusiausvyros principu. Visuotiniuose rinkimuose išrinkta aukščiausia tautos atstovaujamoji institucija – parlamentas – priėmė teisės aktų pakeitimus, kurie turėjo reikšmingos įtakos vienam iš trijų valdžių padalijimo principo elementui – valdžių atskyrimui ir savarankiškumui. Nepaisant tarptautinių organizacijų pagalbos, pokyčių procesas, susijęs su Lenkijos Respublikos teismų nepriklausomumu, nesustojo. Straipsnyje analizuojama Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos sudarymo tvarka ir įgaliojimai, dėl kurių kilo vienas iš pagrindinių ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos institucijų, įtraukęs Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Apžvelgiamas tarptautinis pasipriešinimas nedemokratiniams procesams, susijusiems su drausminės atsakomybės teisėjams taikymu, taip pat analizuojama ir praktinė drausmės bylų kolegijos veikla, į kurios sudėtį buvo įtraukti parlamento išrinkti visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai).

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606c474177d5

Skyrius
Mokslo straipsnis