Saugios aplinkos kūrimo teorija ir patirtis
plugins.themes.bootstrap3.article.main676d80f7ab4db
Santrauka
Straipsnyje gvildenamos šiuolaikinio administravimo politikos, filosofijos, kultūros problemos, suponuotos socialinių procesų istorinės raidos. Pagal Vakarų tradiciją administravimą vykdo valstybės karjeros tarnybų sistema, kuri nuolat modernizuojama atsižvelgiant į laikmečio keliamus reikalavimus, į santykį tarp besikeičiančio žmogaus ir jo keičiamo pasaulio. Žmogaus tapatumo, jo buvimo savimi klausimas kaip niekad iki šiol yra aktualus tarptautinei bendruomenei. Tai pirmas kriterijus, kuriuo remiamasi tobulinant administravimą kiekvienoje valstybėje.
Labai svarbus 1999 metų Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas, kuris pateikia ne tik viešojo administravimo subjektų įvairovę, jų sistemą, bet yra skirtas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viena iš svarbiausių valstybės funkcijų, tarnavimo savo piliečiams priedermė – užtikrinti jų saugą. Šio tikslo ne tik Lietuvoje, bet visame demokratiniame pasaulyje siekiama skatinant viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinant jų veiklos efektyvumą sprendžiant saugaus gyvenimo bendruomenėje problemas. Ypač sunki užduotis tenka policijai. Ji vienu metu vykdo vidinę reformą, o savo veiklą, tarnavimą perorientuoja socializacijos procesams – pilietinei visuomenei ir teisinei valstybei puoselėti.
Tačiau socialiniai procesai vyksta dėsningai, ir vykdant administravimo reformą būtina laikytis tam tikro nuoseklumo. Demokratijoje toliau pažengusių valstybių patirties studijos įtikinamai rodo, kad geresnių rezultatų, greitesnių poslinkių siekiamų tikslų link pasiekiama tada, kai bendromis mokslininkų ir praktikų pastangomis pradžioje objektyviai įvertinama situacija – išeities pozicija – ir administravimo veikla reformuojama pagal gerai parengtą, aptartą ir todėl visiems aiškią programą. Straipsnyje pateikiama nedidelio sociologinio tyrimo duomenų analizė, kuri, autoriaus manymu, galėtų būti vienas iš esamos padėties šalyje analizės pavyzdžių ir galėtų pasitarnauti kuriant socialiai orientuotos policijos veiklos programą.
Labai svarbus 1999 metų Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas, kuris pateikia ne tik viešojo administravimo subjektų įvairovę, jų sistemą, bet yra skirtas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viena iš svarbiausių valstybės funkcijų, tarnavimo savo piliečiams priedermė – užtikrinti jų saugą. Šio tikslo ne tik Lietuvoje, bet visame demokratiniame pasaulyje siekiama skatinant viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinant jų veiklos efektyvumą sprendžiant saugaus gyvenimo bendruomenėje problemas. Ypač sunki užduotis tenka policijai. Ji vienu metu vykdo vidinę reformą, o savo veiklą, tarnavimą perorientuoja socializacijos procesams – pilietinei visuomenei ir teisinei valstybei puoselėti.
Tačiau socialiniai procesai vyksta dėsningai, ir vykdant administravimo reformą būtina laikytis tam tikro nuoseklumo. Demokratijoje toliau pažengusių valstybių patirties studijos įtikinamai rodo, kad geresnių rezultatų, greitesnių poslinkių siekiamų tikslų link pasiekiama tada, kai bendromis mokslininkų ir praktikų pastangomis pradžioje objektyviai įvertinama situacija – išeities pozicija – ir administravimo veikla reformuojama pagal gerai parengtą, aptartą ir todėl visiems aiškią programą. Straipsnyje pateikiama nedidelio sociologinio tyrimo duomenų analizė, kuri, autoriaus manymu, galėtų būti vienas iš esamos padėties šalyje analizės pavyzdžių ir galėtų pasitarnauti kuriant socialiai orientuotos policijos veiklos programą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676d80f7af2a1
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.