Teisinis įstatymas – policijos ir visuomenės teisinių paslaugų plėtros (radimosi) garantas

Santrauka

Lietuvos teisės universiteto mokslo darbuose jau buvo rašyta apie teisinės paslaugos sampratą. Teisine paslauga vadiname ekvivalentinius kultūrinius mainus visuomenėje, kai subjektai naudojasi tiek kitų visuomenės narių patarnavimais, kiek patys jiems patarnauja. Kalbant apie kultūrinę veiklą, kultūrinius mainus, omenyje turima visokiausia žmogiškoji naudinga tarpusavio veikla bei laimėjimai. Jie gali būti iš visų visuomenės gyvenimo sferų, pavyzdžiui, mokslo, išradimų plėtros, atliekant kaskart sudėtingesnę, vis didesnę naudą žmonėms nešančią veiklą, tobulinant įvairių rūšių tarpusavio paslaugas ir t.t. Kultūra – tai visuomenės narių tarpusavio naudinga veikla, jos laimėjimai, atsiradę tenkinant žmonių gerovės poreikius. Buvo prieita prie išvados, kad teisinė paslauga, kurios struktūrą sudaro tapačios subjektų pareigos ir teisės, šalina socialinio nestabilumo ir prieštaravimų priežastis, o dėl teisinių paslaugų visuomenėje įsivyravimo pasiekiamas teisingumas ir santarvė. Dėl to visa visuomenė yra suinteresuota, kad visuomenės ir jos valdžios institucijų santykiai plėstųsi būtent teisinės paslaugos pagrindu, tačiau valdžios institucijos, taip pat ir policija, negali veikti savo nuožiūra, o turi remtis įstatymais. Jeigu įstatymai įtvirtins vieno kurio nors teisės subjekto kultūrinę virše-nybę, jų pagrindu visuomenėje vykstantys patarnavimai negalės vadintis teisinėmis paslaugomis. Dėl to tam, kad visuomenės ir jos institucijų santykiai plėtotųsi tapataus savitarpio įsipareigojimo pagrindu, būtina, jog jų santykius reguliuotų teisinis įstatymas. Policijos veikla grindžiama griežto teisėtumo pagrindu, dėl to jos funkcijos bei organizacinė pertvarka gali būti atliekama tik vadovaujantis tokią veiklą reglamentuojančiu norminiu aktu. Policija iki šiol lieka nevisiškai reformuota teisėsaugos institucija, galinčia užtikrinti žmogaus teises. Dėl to teisinei jos reformai būtinas teisinis įstatymas. Ir nors teisinis įstatymas yra pagrindas plė-totis teisinėms paslaugoms, tačiau to dar nepakanka, kad kultūriniai mainai tarp subjektų vyktų teisinės paslaugos būdu.
Šiame straipsnyje, remiantis įvairių autorių, daugiausiai doc. A. Vaišvilos, straipsniais, bandoma suvokti, kokią reikšmę teisinei policijos paslaugai turi turiningasis teisinis įstatymas, ko dar reikia, kad visuomenės ir policijos santykiai plėtotųsi remdamiesi būtent teisinės paslaugos praktika, kuri maksimaliai garantuotų žmogaus teises.