Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymas tiriant kyšininkavimo nusikaltimus

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo tiriant kyšininkavimo nusikaltimus probleminiai aspektai. Pateikiama kritinė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, reglamentuojančio šią nusikaltimų tyrimo formą, analizė, taip pat nagrinėjamas ir kai kuriais aspektais kritikuojamas 2000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai´ bei pastarųjų penkerių metų teismų praktika kyšininkavimo nusikaltimų bylose. Daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio, kaip teisinės nusikaltimų tyrimo formos, pagrindimui bei reglamentavimo, kuris atitiktų šiuolaikinės teisinės valstybės keliamus reikalavimus, paieškoms. Straipsnyje stengiamasi nustatyti santykį tarp nusikalstamos veikos imitavimo ir kurstymo padaryti nusikaltimą, pateikiami atribojimo kriterijai, nagrinėjamos kurstymo bei provokacijos sąvokos. Be to, pateikiama trumpa užsienio šalių kriminalinės justicijos praktikoje naudojamų panašių nusikaltimo tyrimo būdų (nusikaltimų imitavimas, slaptųjų tyrimo agentų panaudojimas) apžvalga.