Europos Sąjungos mokesčių sistema ir jos įtaka verslo plėtojimui

Santrauka

Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas – panaikinti nedarbą ir infliaciją. Vyriausybės fiskalinė politika įgyvendinama mokesčiais ir biudžeto išlaidomis veikiant visuminę paklausą. Skatindami taupyti, investuoti ir dirbti mokesčiai veikia ekonomikos funkcionavimą. Šis skatinimo efektas gali kisti priklausomai nuo mokesčio rūšies. Kapitalo mokesčiai mažina kapitalo grąžos rodiklį. Dėl to sukaupiama mažiau kapitalo ir prarandamas noras taupyti. Darbo mokesčiai didina darbo sąnaudas, taigi mažina užimtumą ir didina nedarbą. Esminis Europos Sąjungos (ES) ekonominės politikos elementas ir yra tokia mokesčių sistema, kuri skatina dirbti, taupyti, investuoti. Lietuva, siekianti narystės ES, privalo derinti savo įstatymus, taip pat ir mokesčių, su ES norminiais dokumentais. Todėl ES mokesčių sistemą, jos ypatumus būtina aptarti plačiau ir išsamiau.
ES šalių narių biudžete pagrindinis vaidmuo tenka tiesioginiams mokesčiams, tačiau lyginamasis jų svoris kiekvienoje šalyje skirtingas. Didžiausią tiesioginių įplaukų dalį sudaro įplaukos iš įmonių pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų. Pastaruoju metu akivaizdi mokestinių pajamų tiesioginių mokesčių lyginamojo svorio mažėjimo tendencija.
Nepaisant to, jog jau kurį laiką mokesčiai vienodinami, iki šiol skiriasi atskirų ES šalių mokesčių struktūra, tarifai, apmokestinimo principai ir bazė, taikomos lengvatos.
Atskirų ES šalių mokesčių ir fiskalinių sistemų skirtumai neigiamai veikia konkurenciją, prekių ir paslaugų kainas ir įgyvendinimo mastus, kapitalo judėjimą arba išteklių migraciją ir net vietinių įmonių sprendimus.
Straipsnio tikslas – remiantis užsienio ir lietuvių literatūra atskleisti ir įvertinti ES mokesčių sistemos esmę, ypatumus, įtaką verslo plėtojimui.