Civilinio proceso teisės unifikavimas ir naujasis Lietuvos civilinio proceso kodeksas

Santrauka

Šiuolaikinė įstatymų leidyba, teisės studijos ir teisinė praktika neįsivaizduojama be lyginamosios teisėtyros metodo taikymo. Lyginamoji teisė, prieš keliolika metų buvusi tik pavienių tyrinėtojų dėmesio objektu, šiandien tampa kasdieniu įstatymų leidėjo, teisės teoretiko ar praktiko veiklos įrankiu. Ypač lyginamosios teisės vaidmuo išauga kodifikuojant arba rekodifikuojant teisę ar atskiras jos šakas. Viena iš lyginamosios teisės funkcijų yra skirtingų teisės sistemų, teisės šeimų panašumų, bendrumų ieškojimas. Šių panašumų pagrindu įmanoma teisę vienodinti, t. y. sukurti tokį teisinio reglamentavimo modelį, kuris būtų priimtinas daugeliui valstybių. Taigi lyginamoji teisė padeda įveikti nacionalinių teisės sistemų skirtumus ir leidžia sukurti tarpnacionalinę, universalią teisės sistemą tam tikrame pasaulio regione ar ne didžiojoje pasaulio dalyje.
Rengiant naująjį Lietuvos civilinio proceso kodeksą lyginamąja teise taip pat buvo nemažai remtasi, pavyzdžiui, buvo analizuojami įvairių valstybių civilinio proceso kodeksai. Tačiau šiandien civilinis procesas nebėra grynai nacionalinis reiškinys. Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas, bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu daugėjimas skatina valstybes vienodinti ne tik materialinę, bet ir proceso teisę. Todėl rengiant naująjį CPK labai svarbūs buvo ir civilinio proceso teisės derinimo, ir vienodinimo laimėjimai. Kokie jie yra ir kaip juos pavyko panaudoti, ir analizuojama šiame straipsnyje.