Nacionalinio ir europinio identiteto santykis Europos integracijoje

Santrauka

Europoje egzistuoja keli identiteto sluoksniai: europinis, Rytų ar Vakarų Europos, Europos Sąjungos (toliau – ES), regioninis, nacionalinis. Stiprėjant integracijos tendencijoms postmodernioje Europoje, kyla naujo kolektyvinio, europinio identiteto klausimas. Kartu didėja sąvokų europietis ir Europos nacionalinės valstybės pilietis sampratos skirtumai, kinta tapatumas su savo šalimi. Europos Sąjungos raidoje reikšmingas yra dviejų lygių identitetas, sudarytas iš pirminio, t. y. tapatumo su savo nacionaline valstybe, ir antrinio, t. y. tapatumo su Europos Sąjunga, kaip platesne nei nacionalinė valstybė, esybe. Europietiškų ir nacionalinių in-teresų konfliktas gali sukurti vadinamąjį „pasidalinto lojalumo“ psichologinį reiškinį. Stiprėjant integracijos procesams postmodernioje Europoje, nacionalinis veiksnys išsilaisvina iš politikos ir besivienijančioje Europoje transformuojasi į multikultūralizmą. Nacionalinių kultūrų įvairovė bei joje pasireiškianti kultūrų vienybė yra Europos turtas bei jos tolesnio klestėjimo pagrindas.