Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos asmens saugumo sistemos transformacijos besiplėtojančioje visuomenėje ir šių pokyčių įtaka tradicinėms saugumą užtikrinančioms institucijų sistemoms, visų pirma policijai. Keliama ir tikrinama hipotezė, kad kintant visuomenės sanklodai ir jos pagrindu egzistuojantiems santykiams, socialinės diferenciacijos kontekste keičiasi ir oficialių teisėtvarkos institucijų ir jų teikiamų paslaugų poreikiai. Gautos išvados leidžia suponuoti tyrimą kitos hipotezės, pabrėžiančios, jog asmens ir visuomenės saugumo palaikymo funkcija yra nenutrūkstanti, tačiau jos turinys ir įgyvendinimo formos gali ir turi kisti, atsižvelgiant į visuomenės plėtros mastą. Laikantis aksiomos, kad asmens saugumo poreikiai ir juos tenkinanti policijos funkcija yra objektyvūs reiškiniai, mėginama modeliuoti šios funkcijos raidą integralioje visuomenėje, kurioje dominuoja tam tikros saugumo paslaugų įvairovės ir aukštos jų kokybės paklausa.