Daiktai civilinių teisių objektų sistemoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – atskleisti daikto, kaip civilinių teisių objekto, prigimtį ir jo santykį su kitais civilinių teisių objektais. Daikto, kaip subjektinės teisės objekto, ypatumas pasireiškia jo materialumu. Straipsnyje bandoma pagrįsti, kad dėl šių savybių daiktas civilinių teisių objektų sąraše turi išskirtinę vietą. Tik daiktai turi vartojamąją vertę, todėl daiktas kaip vertybė yra civilinės apyvartos pagrindinis objektas, o kiti civilinių teisių objektai turi tik pagalbinę funkciją – aptarnauti civilinės apyvartos poreikius. Kaip ir daiktai, prie pagrindinių objektų priskirtini ir kiti absoliutinių santykių objektai – literatūros, meno kūriniai ir kitos asmeninės vertybės. Remiantis daiktinių kaip absoliutinių teisinių santykių ir reliatyvinių teisinių santykių prigimties analize, straipsnyje įrodinėjama, kad absoliutinio santykio objektas yra prievolės vykdymo objektas. Todėl daroma išvada, kad reliatyviniai santykiai (prievolės) negali būti įgyvendinti atskirai, o tik aiškiai apibrėžtoje sąveikoje su absoliutiniais (daiktiniais) santykiais.