Tarptautinis policijos bendradarbiavimas nacionalinio saugumo kontekste

Santrauka

Straipsnyje, remiantis įvairių autorių moksliniais tyrinėjimais, pateikiama trumpa policijos bendradarbiavimo plėtros analizė pasaulinėje ir Europos Sąjungos (toliau ES) erdvėje. Siekdamas įvertinti policijos bendradarbiavimo plėtrą ES erdvėje autorius tiria policijos bendradarbiavimą pasauliniu mastu – nustato ir pateikia priežastis, skatinančias tokį bendradarbiavimą bei lemiančias jo poreikį. Atitinkamai, lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, pateikiama policijos bendradarbiavimo plėtra ES erdvėje, iškeliamos problemos, su kuriomis susiduria šalių teisėsaugos institucijos, nustatomi galimi policijos bendradarbiavimo modeliai.
Policijos bendradarbiavimo poreikis kyla tada, kai vykdomi tarptautiniai nusikaltimai, t. y. kai nusikaltimas susijęs su dviem ar daugiau šalimis. Teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimas siekiant išspręsti kylančias problemas turi pereiti tam tikrus lygiu arba ribas: nuo neoficialaus bendradarbiavimo pereinama prie institucinio, nuo senų – prie naujų sistemų bendradarbiavimo. Išskiriami trys tarptautinio policijos bendradarbiavimo lygiai: makro–, meso– ir mikro–. Teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą taip pat galima išskaidyti į tris etapus: santykių tarp šalių sureguliavimas, skirtingų šalių sistemų suderinimas, priartėjimas prie bendros normos.
Pasauliniame kontekste policijos bendradarbiavimas gali likti tik vieno lygio, pagrindiniu tikslu laikant keitimąsi informacija. Šio lygio pasaulinis veiklos mastas yra laikomas pagrindine policijos bendradarbiavimo kliūtimi. ES vykstantis policijos bendradarbiavimas pasiekė beprecedentį lygį. Vertinant šiuo metu ES egzistuojančias policijos bendradarbiavimo formas ir metodus negalima teigti, kad buvo pasirinktas vienas konkretus bendradarbiavimo modelis. Bendradarbiavimas plėtojasi visais lygiais ir visomis kryptimis, ne tik derinant teisines nuostatas, bet ir atliekant mokymus, bendradarbiaujant mažoms grupėms ar pajėgoms.
Nors teigiama, kad policijos bendradarbiavimas nesukurs į ES mastu veikiančių padalinių, tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo visai ką kita. Tai kelia ne tik problemų, bet ir sumaišties praktikoje, nes neaiški tampa ES policijos struktūrų strategija siekiant sukurti bendrą saugumo, teisingumo ir laisvės erdvę. Todėl darosi aktualu nustatyti aiškią Europolo plėtros viziją (FTB modelis v. Atskirų šalių mažų grupių stiprus bendradarbiavimas), nes plėtojantis policijos bendradarbiavimui kyla vis daugiau problemų ne tik duomenų apsaugos, teisingumo vykdymo, bet ir žmogaus teisių srityje. Taip pat reikia tinkamai apsvarstyti, ar Europolas galėtų įgauti ir vykdomąją funkciją, kompetenciją, ar būtų kaip tarptautinis policijos padalinys.