Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape

Santrauka

Straipsnio autorius, tęsdamas dar iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įsigaliojimo ir vėliau pareikštą kritiką dėl naujo procesinio ikiteisminio tyrimo modelio bei įrodinėjimo problemų [1], toliau kalba apie kodekse įtvirtintą nenuoseklų, prieštaringą ir nelogišką įrodymų, jų šaltinių suvokimą, įrodinėjimo proceso reglamentavimą ir su tuo susijusių baudžiamojo persekiojimo subjektų veiklos organizavimo spragas. Šios problemos atskleidžiamos remiantis kitose valstybėse įtvirtintų procedūrų analize, pasitelkiant Lietuvoje galiojančių kitų procesinių įstatymų nuostatas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, taikant kitokią teisinę atsakomybę. Remiantis atlikta tyrimo objektų analize, nustatoma, kad dabar BPK įtvirtinta įrodinėjimo proceso teisinė tvarka neužtikrina efektyvaus baudžiamojo persekiojimo ir tuo pačiu nukentėjusių asmenų bei kitų proceso dalyvių teisėtų lūkesčių. Suformuluotose išvadose konkretizuojami siūlymai, kokie sprendimai galėtų būti priimti šalinant esamas problemas.