Dėl ginklų paskirties nustatymo svarbos taikant jų apyvartos apribojimus
plugins.themes.bootstrap3.article.main67429a71c6bbc
Santrauka
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, fizinių ir juridinių asmenų disponavimą ginklais reguliuoja valstybė. Pagrindinis norminis teisės aktas, nustatantis ginklų įsigijimo ir disponavimo jais tvarką, yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Ginklų kontrolės įstatymas). Autorių nuomone, šiame įstatyme išvardyti kriterijai, kuriais remiantis reguliuojama medžioklei, sportui bei savigynai skirtų ginklų apyvarta nepakankami. Dėl šios priežasties į apyvartą patenka labai pavojingi ginklai, sukeliantys rimtų visuomenės saugumo problemų. Mūsų šalyje konkrečių modelių ginklų apyvartos apribojimai nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudarytos Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – Ekspertų komisija) nutarimais. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši komisija priskirdama ginklus konkrečiai kategorijai remiasi formalais kriterijais, neįvertina jų paskirties. Ekspertų komisija dėl savo veiklos specifikos negali ištirti ir įvertinti ginklų, kuriuos numatoma gaminti ar importuoti į Lietuvą, ir nepajėgi tinkamai sureguliuoti civilinės ginklų apyvartos. Siūloma steigti atskirą Vyriausybės įgaliotą instituciją, turinčią atitinkamą materialinę bazę, kurios uždavinys būtų ištirti kiekvieną ginklo modelį, kuris numatomas gaminti ar importuoti į Lietuvą, ir pateikti išvadą, ar konkretaus modelio ginklai atitinka medžioklei, sportui bei savigynai skirtų ginklų reikalavimus, ir nustatyti jų apyvartos apribojimus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67429a71ca40e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.