Administracinio poveikio priemonių taikymas kaip viena iš viešojo administravimo subjektų veiklos funkcijų

Santrauka

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra apibrėžtos keturios pagrindinės viešojo administravimo
sritys. Tai: 1) administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė; 2) administracinių
paslaugų teikimas; 3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas; 4) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas [2].
Tačiau besigilinant į įvairiausių viešojo administravimo subjektų veiklą pastebėtinos ir kitos šių institucijų veiklos funkcijossritys,
aiškiai neįvardytos minėtame įstatyme, pvz., administracinių sutarčių sudarymas arba ypač dažnai pasireiškianti funkcijasritis
– administracinio poveikio priemonių taikymas. Čia susiduriame ir su sąvokų „funkcija“ ir „sritis“ turinio išaiškinimo problematika.
Administracinių sutarčių praktinę esatį galime priskirti prie viešųjų paslaugų teikimo administravimo fukcijos-srities ir apibrėžti
ją kaip šios funkcijos-srities sudėtinę dalį. Tačiau tolesniuose Viešojo administravimo įstatymo straipsniuose, kurie plečiamai
aiškina minėtų sričių turinį, apie administracines sutartis apskritai nėra užsimenama. Dėl skirtingos administracinių sutarčių
sudarymo ir administracinio poveikio priemonių taikymo reiškinių prigimties šiame straipsnyje nenagrinėsime administracinių
sutarčių fenomeno, o apsiribosime anksčiau minėtame įstatyme nutylėta viešojo administravimo subjektų veiklos funkcija –
administracinio poveikio priemonių taikymu.