Influence of Impossibility of Performance on the Validity of Legal Transactions – Application of the Rule “impossibilium nulla obligatio est” in Modern Law

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos teisinės pasekmės, kylančios sandorio šalims susitarus dėl to, kas neįmanoma arba neegzistuoja, keliant klausimą, ar pagrįstai Lietuvos teisėje principas Impossibilium nulla obligatio est aiškinamas kaip lemiantis absoliutų sandorio negaliojimą. Atsižvelgiant į šiuolaikinės teisės raidos tendencijas, siūloma atsisakyti Lietuvos teismų praktikoje suformuoluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią sandoris yra niekinis (prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai), jeigu sandorio sudarymo metu prievolę įvykdyti yra neįmanoma. Straipsnyje siūloma lanksčiai traktuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, pripažįstant galimybę sąžiningai sutarties šaliai, kurios teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl neįmanomo įvykdymo, reikalauti teigiamų (pozityvių) nuostolių atlyginimo pagal sutartinės atsakomybės taisykles.