NETEISĖTA MIGRACIJA IŠ HUGO GROCIJAUS PERSPEKTYVOS TARPTAUTINĖS TEISĖS KONTEKSTE

Santrauka

Europos Sąjungai susiduriant su neteisėtų imigrantų antplūdžiu, Lietuva griežtina imigracijos politiką – dažnai prieglobsčio prašytojus apgręžia arba sulaiko. Žiniasklaidos teigimu, būta atvejų, kai žmonės įstrigo tarp valstybinių sienų, neturėdami teisės judėti pirmyn ar atgal, be maisto, vandens ir pastogės. Neišvengta mirčių. Publikacijoje siekiama pažvelgti į neteisėtą migraciją iš Hugo Grocijaus, dažnai vadinamo tarptautinės teisės tėvu, perspektyvos, pateikiant tikėtiną situacijos vertinimą jo akimis. Išsiaiškinta, kad Grocijui prigimtinės žmogaus teisės – laisvai keliauti, gyventi kur nori, bendrauti su kuo nori – yra svarbūs tarptautinės teisės principai, kurių ignoruoti negali jokia valstybė. Jos grindžiamos laikų pradžioje buvusia bendra nuosavybe ir įgimta visų žmonių bendryste (prigimtiniu visuomeniškumu) – veiksniais, reikalaujančiais iš valstybių atverti sienas svetimtaučiams, t. y. parodyti svetingumą. Kita vertus, šios teisės nėra absoliučios. Naudojimasis jomis gali būti ribojamas, tačiau patys apribojimai taip pat turi ribas, pvz., atsisakiusi rodyti svetingumą (meilę artimui), valstybė kartais gali įstumti imigrantus į situacijas, kuriose jiems kyla mirties pavojus. Tokiais atvejais prigimtinis įstatymas mylėti save suteikia žmogui teisę kovoti už jam gyvybiškai svarbius išteklius, net jei tai apima pasipriešinimą jėgos struktūroms ar laikiną vietinių žmonių privačios nuosavybės pasisavinimą. Grocijus teigia, kad valstybės teisė į savo teritoriją ir jos turtus yra sąlyginė, ne absoliuti, todėl joje privaloma atsižvelgti į gyvybiškai svarbius svetimtaučių poreikius. Pagal jos vykdomą politiką turi būti bent minimaliai gerbiama visų žmonių prigimtinė teisė į svetingumą, užtikrinant tiek jos piliečių, tiek jų privačios nuosavybės apsaugą.

Reikšminiai žodžiai: Grocijus, neteisėta migracija, teisė į laisvą judėjimą, teisė į svetingumą.