LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ TEISMŲ SISTEMA (1919–1940 M.): SUDĖTIS, PROCEDŪROS IR PRAKTIKA

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos karinių teisminių institucijų probleminiai aspektai. Išsami šios tematikos analizė leidžia autoriui teigti, kad kariniai teismai pasižymėjo plačia kompetencija, greitais sprendimais ir griežtomis bausmėmis, o dėl beveik visą Pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį veikusios nepaprastosios padėties ir ypač autoritarinio režimo metais buvo vieni svarbiausių ir režimą palaikančių teisminių institucijų. Jie rėmėsi recepuotais ir novelizuotais carinės Rusijos imperijos baudžiamosios teisės sąvadais, statutais, specialiaisiais baudžiamaisiais įstatymais, karinių teismų įstatais, jų vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kitomis vietos teisės normomis, kurios buvo pakoreguotos karinių teismų organizacijos ir kompetencijos aspektais, neprieštaravo kitiems Lietuvos įstatymams, Konstitucijai ir kariuomenės organizacijai. Teismai daugiausia nagrinėjo įvairaus spektro, sudėtingas rezonansines baudžiamąsias bylas ir civilinius ieškinius jose. Straipsnyje siekiama išaiškinti karinių teisinių institucijų organizacinę struktūrą, ikiteisminio tyrimo ir bylų nagrinėjimo procedūras bei teisėtą jų veiklą.