plugins.themes.bootstrap3.article.main67405f0296b2b

Juozas Žilys

Santrauka

Straipsnyje siekiama atskleisti pagrindinius teisinius ir politinius veiksnius, kurie suponavo 1992 m. birželio 14 d. referendumo dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir žalos Lietuvai atlyginimo organizavimo ir pravedimo prielaidas. Konstatuojama, kad esminis veiksnys buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nuostatos dėl okupacinių ginkluotųjų pajėgų statuso ir kryptingo siekio garantuoti Lietuvos valstybės suverenitetą visoje jos teritorijoje bei konstitucinį saugumą. Kita aplinkybė, kuria rėmėsi referendumo organizatoriai, buvo Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos tautų, parlamentų ir vyriausybių pozicijos, kuriomis siekta derybų būdu užtikrinti kuo spartesnį kitos valstybės karinių dalinių grąžinimą į Rusijos teritorijoje esančias dislokacijos vietas. Retrospektyviai žvelgiant į 1991–1992 m. Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politikos reiškinius ir faktus, negalima nepastebėti, kad derybos su SSRS, o vėliau – su Rusijos Federacija vyko sudėtingoje politinėje aplinkoje. Lietuvai siekiant derybinio dinamizmo, kita šalis rasdavo įvairių pretekstų stabdyti dinamiškus veiksmus ir taip atitolinti pozityvius susitarimus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67405f029a386

Skyrius
Mokslo straipsnis