RIGHT TO ACCESS TO MODERN ENERGY SERVICES: INTERNATIONAL DIMENSIONS, NATIONAL APPROACHES AND PERSPECTIVES REGARDING CONSTITUTIONALIZATION IN UKRAINE

Santrauka

Sudėtinga įsivaizduoti dabartinį pasaulį be energetikos paslaugų, kitaip tariant – be elektros ar šilumos tiekimo. Modernių energetikos paslaugų skatinimas yra viena svarbiausių valstybės užduočių, o energetikos apsauga yra vienas esminių elementų valstybės energetikos politikoje. Modernios energetikos paslaugos sudaro sąlygas efektyviam žmogaus teisių įgyvendinimui. Modernių energetikos paslaugų prieinamumo svarbos suvokimas įgyvendinant žmogaus teises iškelia logišką klausimą: ar teisė į modernias energetikos paslaugas yra viena iš modernių žmogaus teisių?
Klausimas, susijęs su teisės į energetikos paslaugas (konkrečiau – į elektros tiekimą) prigimtimi ir jos vieta žmogaus teisių sistemoje, pastaruoju metu vis labiau keliamas mokslininkų, politikų, praktikų.
Šiame straipsnyje tiriama teisės į modernias energetikos paslaugas prigimtis ir turinys, aptariant tarptautines ir nacionalines nuostatas. Taip pat straipsnyje bandoma nustatyti šios teisės konstitucionalizavimo perspektyvas Ukrainoje.
Straipsnyje analizuojama teisė į modernias energetikos paslaugas Tarptautinio žmogaus teisių įstatymo kontekste. Atsižvelgiant į tarptautinės teisės šaltinius ir doktrinas, darytina išvada, kad teisė į modernias energetikos paslaugas paprastai yra siejama su teise į būstą kaip esminę sąlygą. Toks požiūris yra pateiktas JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, o taip pat ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto. Visgi toks požiūris atrodo siauras. Pabrėžtina, kad modernių energetikos paslaugų prieinamumas yra svarbus ne tik teisės į adekvataus gyvenimo standartą įgyvendinimui. Taigi, siūlytina plėtoti JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto požiūrį į modernių energetikos paslaugų teisę bei jos sąsają su kitomis žmogaus teisėmis, nustatytomis Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte.
Straipsnyje analizuojamas nacionalinis požiūris į modernių energetikos paslaugų teisę. Apžvelgus kelių šalių konstitucijas (Pietų Afrikos Respublikos, Japonijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Angolos, Kroatijos, Nyderlandų, Belgijos, Suomijos, Švedijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Gruzijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Moldovos, Kazachstano, Šveicarijos), darytina išvada, kad teisės į būstą konstitucinis teisinis reguliavimas gali būti apibrėžiamas kaip pagrindinis analizuojamame kontekste. Todėl teisė į energetikos paslaugas gali būti suprantama kaip anksčiau minėtos teisės dalis. Rekomenduotina konstitucionalizuoti teisę į modernias energetikos paslaugas, ypač besivystančiose šalyse, siekiant tikslo tinkamai pripažinti šios teisės nacionaliniame lygmenyje įgyvendinimą ir apsaugą. Ši teisė turi būti įtvirtinta kaip atskira žmogaus teisė arba kaip atskira teisės į tinkamą gyvenimo standartą dalis (ne tik kaip teisės į būstą dalis). Energetikos apsauga yra viena esminių krypčių dabartinės Ukrainos politikoje. Įsipareigojimai keičiant energetikos reguliavimą sutinkamai su ES teise yra numatyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartyje. Energetikos paslaugų plėtra ir energetikos vartotojų teisių apsauga yra vienas svarbiausių ES teisės reikalavimų. Tačiau daugelis žmonių Ukrainoje šiuo metu kenčia nuo kokybiškų energetikos paslaugų trūkumo bei netinkamų ir neekonomiškai pagrįstų kainų už šias paslaugas. 2015 metais Ukrainos parlamento komisarė žmogaus teisėms Valerija Lutkovska teisingai pastebėjo, kad kainos ir tarifai už būstą ir komunalinį sektorių toliau pažeidžia žmogaus teises, įtvirtintas Ukrainos Konstitucijoje, Ukrainos įstatymuose ir tarptautinėje teisėje. Kitas svarbus aspektas teisės į modernias energetikos paslaugas kontekste yra prasta tokių paslaugų kokybė. Nėra veiksmingų mechanizmų energetikos paslaugų vartotojų apsaugai nuo nekokybiškai teikiamų energetikos paslaugų. Todėl valstybė turi imtis tinkamų priemonių tam, kad būtų skatinamas adekvatus teisės į modernias energetikos paslaugas įgyvendinimas ir apsauga. Tokios teisės pripažinimas, o taip pat valstybės pareigos pripažinimas gerbti, saugoti teisės į modernias energetikos paslaugas įgyvendinimą aukščiausiame teisėkūros lygmenyje turėtų būti vertinamas kaip esminis žingsnis. Ukrainos Konstitucija neįtvirtina teisės į energetikos paslaugas. Tačiau tai yra svarbiausia, norint įgyvendinti daugumą fundamentalių teisių, įtvirtintų Ukrainos Konstitucijoje. Atsižvelgiant į nacionalinę doktriną, Ukrainos įstatymus, ir turint mintyje, jog Ukrainoje vykdoma konstitucinė reforma, siūlytina pakeisti antrąjį Konstitucijos skyrių „Žmogaus teisės, laisvės ir pareigos“ tokia nuostata: „Kiekvienas turi teisę į gyvybę, sveikatą, saugias aplinkai tinkamos kokybės, prieinamos kainos energetikos paslaugas, teikiamas nenutrūkstamai, patikimai, įvairiais energijos tiekimo šaltiniais, veiksmingai ir tvariai, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, sudarant visiems lygias galimybes naudojantis energetikos paslaugomis“.