Sisteminis požiūris į lyginamąsias kriminologijos studijas: konceptualūs klausimai
plugins.themes.bootstrap3.article.main674431cc61e5f
Santrauka
Taikant sisteminį požiūrį, straipsnyje yra siekiama įvertinti konceptualių sistemos metodų taikymo galimybes lyginamosios kriminologijos tyrimuose bei studijose.
Straipsnis grindžiamas kriminologijos (ir lyginamosios kriminologijos) kaip tarpdisciplininio mokslo pagrindų analize, taip pat apibrėžiamas sistemų analizės taikymo pagrįstumas lyginamosios kriminologijos studijose. Autorius teigia, kad iš esmės bet kuris šiuolaikinis mokslas vystosi sistemų teorijos pagrindu. Mokslinės literatūros analizė leido autoriui padaryti apibendrintas išvadas, kad sisteminis metodas buvo/yra taikomas politinių sistemų, teisės sistemų, baudžiamosios teisės sistemų, baudžiamojo teisingumo sistemų, pataisos sistemų ir kitų sistemų tyrimuose. Įvertinęs duomenis, kad sistemų teorija, kaip vienas iš mokslinių požiūrių, padarė esminę įtaką kriminologijai, autorius teigia, kad sisteminis požiūris kriminologijoje tampa būtinu šio mokslo metodu.
Atsižvelgdamas į tris pagrindines sisteminio požiūrio prielaidas, autorius, atlikęs giluminę sistemų kriminologijoje analizę „sistemų teorijos“ požiūriu, pagrindžia „kriminologinių sistemų“ egzistavimą. Straipsnyje teigiama, kad kriminologijos sistemos apibrėžimas bei tokio apibrėžimo bruožai leidžia formuluoti bendrą sistemų koncepciją, o minėtųjų bruožų išskyrimas valstybės mastu sudaro prielaidas „nacionalinės kriminologijos sistemos“ formulavimui. Taip pat autorius, nustatęs sąveikos ryšius tarp kriminologijos sistemos ir atskirų jos elementų, teigia, kad egzistuoja tokie „kriminologijos sistemos“ elementai kaip „kriminologinė perspektyva“,„kriminologinė teisėkūra“, „kriminologinė praktika“, „kriminologinis saugumas“.
Straipsnis grindžiamas kriminologijos (ir lyginamosios kriminologijos) kaip tarpdisciplininio mokslo pagrindų analize, taip pat apibrėžiamas sistemų analizės taikymo pagrįstumas lyginamosios kriminologijos studijose. Autorius teigia, kad iš esmės bet kuris šiuolaikinis mokslas vystosi sistemų teorijos pagrindu. Mokslinės literatūros analizė leido autoriui padaryti apibendrintas išvadas, kad sisteminis metodas buvo/yra taikomas politinių sistemų, teisės sistemų, baudžiamosios teisės sistemų, baudžiamojo teisingumo sistemų, pataisos sistemų ir kitų sistemų tyrimuose. Įvertinęs duomenis, kad sistemų teorija, kaip vienas iš mokslinių požiūrių, padarė esminę įtaką kriminologijai, autorius teigia, kad sisteminis požiūris kriminologijoje tampa būtinu šio mokslo metodu.
Atsižvelgdamas į tris pagrindines sisteminio požiūrio prielaidas, autorius, atlikęs giluminę sistemų kriminologijoje analizę „sistemų teorijos“ požiūriu, pagrindžia „kriminologinių sistemų“ egzistavimą. Straipsnyje teigiama, kad kriminologijos sistemos apibrėžimas bei tokio apibrėžimo bruožai leidžia formuluoti bendrą sistemų koncepciją, o minėtųjų bruožų išskyrimas valstybės mastu sudaro prielaidas „nacionalinės kriminologijos sistemos“ formulavimui. Taip pat autorius, nustatęs sąveikos ryšius tarp kriminologijos sistemos ir atskirų jos elementų, teigia, kad egzistuoja tokie „kriminologijos sistemos“ elementai kaip „kriminologinė perspektyva“,„kriminologinė teisėkūra“, „kriminologinė praktika“, „kriminologinis saugumas“.
plugins.themes.bootstrap3.article.details674431cc65c4a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.