Interim Measures in Administrative Proceedings: Specifics of Environmental Cases

Santrauka

Reikalavimo užtikrinimo priemonės (arba laikinosios apsaugos priemonės) yra procedūrinės priemonės, leidžiančios užtikrinti tinkamą asmenų ar valstybių teisių bei interesų apsaugą, dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Šių priemonių taikymas ypač reikšmingas bylose, susijusiose su aplinkos apsauga, nes daugelyje tokių bylų (pavyzdžiui, bylose, susijusiose su teritorijų planavimu, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu ir t. t.) paliečiami aplinkos ar atskirų jos komponentų (oro, vandens, dirvožemio, augalijos ir pan.) apsaugos klausimai, taip pat dažnai ginami viešieji interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisinis reguliavimas, įtvirtintas šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijoje, nėra optimalus. Būtent dėl to pirmoji straipsnio dalis skiriama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos administraciniame procese galimybių ir problemų analizei, didesnį dėmesį skiriant su aplinkos apsauga susijusioms byloms bei jų specifikai. Antroji straipsnio dalis skirta Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos Aplinkos darbo grupės organizuoto teorinio-praktinios eminaro „Laikinosios apsaugos priemonės aplinkos apsaugos srityje“ (įvykusio2011 m. rugsėjo 22 d.Vilniuje) rezultatams ir išvadoms atskleisti. Joje trumpai apžvelgiama nacionalinė įvairių valstybių praktika, taikant laikinąsias apsaugos priemones, daugiausia dėmesio skiriant Vokietijos ir Prancūzijos teisiniam reguliavimui.
Straipsnyje atlikto tyrimo pagrindu galima daryti išvadą, kad, sprendžiant būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimą, ypač svarbu yra užtikrinti teisingą interesų pusiausvyrą: tiek garantuojant efektyvų teisės kreiptis į teismus įgyvendinimą, tiek užtikrinant, kad nebus pažeistos atsakovo ir trečiųjų asmenų teisės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels žalos, didesnės negu ta, kuri būtų, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, taip pat kad nebus piktnaudžiaujama teise reikalauti taikyti šias priemones. Šiuo aspektu reikėtų akcentuoti, kad teisiniame reguliavime neturėtų būti nustatyti trumpi terminai teismo procesinių veiksmų atlikimui, priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, reikalinga koreguoti dabar galiojantį teisinį reguliavimą, kad teismui būtų įmanoma įvertinti preliminarius galimus pagrindinės bylos rezultatus bei nustatyti, ar nėra piktnaudžiaujama teise taikyti šias priemones.