Impact of Human Rights on Private Law in Lithuania and Other European Countries: Problematic Aspects

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamos žmogaus teisių doktrinos, paprastai analizuojamos konstitucinės teisės kontekste, įtakos privatinės teisės vystymuisi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse problema. Autorės nuomone, daugelyje Europos šalių efektyvios žmogaus teisių apsaugos poreikiu grindžiamas teismų sprendimų, sprendžiant civilines bylas, argumentavimas remiantis žmogaus teisių doktrina (angl. humanrights‘ basedargumentation) tapo puikia priemone, leidžiančia plėtoti ir vystyti privatinės teisės institutus bei plėsti asmens teisių apsaugos ribas. Šis reiškinys, dar vadinamas privatinės teisės konstitucionalizacija, teisės doktrinoje įvardijamas tiesioginiu ir/ar netiesioginiu horizontaliu žmogaus teisių doktrinos poveikiu privatinei teisei ne tik vertikaliame santykyje žmogus-valstybė, bet ir horizontaliu lygmeniu tarp privačių teisės subjektų. Lietuvoje, deja, žmogaus teisių problematika iki šiol suprantama ir analizuojama tik arba per valstybės negatyviąsias pareigas, arba per valstybės pozityviąsias pareigas teisinio reguliavimo priemonėmis siekiant užtikrinti efektyvią žmogaus teisių apsaugą horizontaliuose santykiuose. Tokia teisės doktrinos pozicija ir teisės doktrinos vakuumas toliau negali būti toleruojamas, nes Lietuvos teismų praktika akivaizdžiai rodo, kad bendrosios jurisdikcijos teismai, ypač bylose dėl žalos atlyginimo, neretai naudojasi Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos poreikiu grindžiamu argumentavimu reinterpretuodami ankstesnę praktiką ir plėsdami žmogaus teisių apsaugos ribas privatiniuose santykiuose, ypač kai tai susiję su asmeniui padarytos žalos atlyginimu. Autorės nuomone, nesant konceptualaus doktrininio požiūrio į nagrinėjamą žmogaus teisių įtakos privatinei teisei problematiką, kyla reali grėsmė teisiniam stabilumui ir apibrėžtumui bei didelė teismo klaidų, sprendžiant civilines bylas, tikimybė arba dėl pernelyg liberalaus žmogaus teisių doktrinos taikymo civiliniuose santykiuose, arba, priešingai, pernelyg giežto ir separatistinio požiūrio į bylas, kuriose kyla aktualūs žmogaus teisių apsaugos klausimai. Todėl šiuo straipsniu, pateikiant Europos šalių patirtį privatinės teisės konstitucionalizacijos srityje bei iškeliant probleminius su tuo susijusius klausimus, siekiama pradėti būtiną akademinę diskusiją šioje srityje bei pagrindžiama konceptualių, dinamiškų, sisteminių bei tarpdisciplininių mokslinių tyrimų žmogaus teisių ir privatinės teisės srityje būtinybė.