Privedimo prie bankroto kriminalistinio tyrimo modelis

Santrauka

Straipsnyje pateiktos “bankroto”, “tyčinio bankroto” ir “privedimo prie bankroto” sąvo­kos. Analizuojami Įmonių bankroto įstatyme pateikiamo tyčinio bankroto ir Baudžiamajame kodekse pateikiamo privedimo prie bankroto skirtumai ir panašumai. Galima padaryti išvadą, kad tyčinio bankroto apibūdinimas Įmonių bankroto įstatyme ir privedimo prie bankroto api­būdinimas Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio 2 d. skiriasi veikos patikslinimu. Bene svar­biausia teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą teisme, ir tyrėjo, tiriančio baudžiamąją bylą, už­duotis yra nustatyti įmonės nemokumo būklę ir priežastis. Nustatinėjant nemokumą, įverti­nami įmonės ekonominės veiklos rodikliai ir įmonės vadovo ar kitų asmenų veiksmų pagrįs­tumas. Pateikiami nusikaltimo kriminalistinės charakteristikos elementai: apibūdinamas nusi­kaltimą padaryti galintis asmuo, nusikaltimo situacija ir nusikaltimo padarymo būdas. Galima teigti, kad dauguma įvairių įmonių vadovų neturi ekonominio ar vadybos išsilavinimo, o tai ge­rokai didina šių įmonių bankroto riziką. Tam tikroje įmonės ekonominėje situacijoje kaltininkas veiksmus pasirenka atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Nusikaltimo padarymo situacija glau­džiai susijusi su įmonės padėtimi, norminiu tam tikros ekonominės situacijos reguliavimu, nu­sikalstamos veikos pobūdžiu ir nusikaltimo padarymo būdu.
Siūlomi pirminiai tardomieji veiksmai. Tarp jų – revizija, finansų-kredito ekspertizė, lai­kinas nuosavybės teisių apribojimas, krata, dokumentų poėmis, liudytojų ir įtariamųjų apklau­sos. Pažymimi parengtinio tardymo veiksmų taktiniai ypatumai.