Estijos darbo teisės tobulinimo problemos
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741ddf5650b1
Santrauka
Estijos darbo teisės norminių aktų pakeitimus galima suskirstyti į du laikotarpius: 1) 1990–1996 m.; 2) nuo 1996 m. iki šių dienų.
Pirmuoju laikotarpiu buvo stengiamasi pakeisti senus tarybinius įstatymus ir priimti naujus norminius aktus, reglamentuojančius teisinius darbo santykius. Tai Darbo sutarties, Darbo ir poilsio laiko, Atostogų, Kolektyvinių sutarčių, Kolektyvinių ir individualių darbo ginčų, Saugos darbe, Drausminės atsakomybės įstatymai.
Pagrindinė antrojo laikotarpio idėja buvo sukurti tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus atitinkantį darbo kodeksą. Deja, toks kodeksas iki šiol neparengtas.
Tuo pat metu buvo rengiama ir nauja Darbo sutarties įstatymo redakcija. 1999 m. priimti nauji Darbo saugos ir aplinkos, Darbo ir poilsio laiko ir Atostogų įstatymai. Nors šie aktai ir atitinka Europos Sąjungos standartus, tačiau pagal juos darbuotojas gali dirbti iki 60 valandų per savaitę, o tai prieštarauja 48 valandų normai.
Ypač daug problemų dėl Darbo sutarties įstatymo. Estijos teisingumo ir socialinių reikalų ministerijos iki šiol nesutaria dėl darbo sutarties vietos bendroje sutarčių sistemoje. Taip pat opus klausimas, kiek liberaliai tarp darbo sutarties šalių gali būti sprendžiami darbo sąlygų nustatymo klausimai. Šiuos klausimus būtų galima išspręsti kolektyvinėmis derybomis, bet Estijoje gerai išplėtotos kolektyvinių derybų sistemos šiuo metu nėra. Iki šiol nepradėta tobulinti ir kolektyvinių santykių norminė bazė.
Neišvengiamai kyla problemų ir dėl darbuotojų teisių darbdavio nemokumo atveju. Teisės derinimo procese Estijoje daug dėmesio skiriama vyrų ir moterų lygių galimybių klausimui. Iki šiol Estijoje nėra atskiro šį klausimą reglamentuojančio įstatymo, tačiau tikimasi, kad jis bus priimtas dar iki 2002 m.
Pirmuoju laikotarpiu buvo stengiamasi pakeisti senus tarybinius įstatymus ir priimti naujus norminius aktus, reglamentuojančius teisinius darbo santykius. Tai Darbo sutarties, Darbo ir poilsio laiko, Atostogų, Kolektyvinių sutarčių, Kolektyvinių ir individualių darbo ginčų, Saugos darbe, Drausminės atsakomybės įstatymai.
Pagrindinė antrojo laikotarpio idėja buvo sukurti tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus atitinkantį darbo kodeksą. Deja, toks kodeksas iki šiol neparengtas.
Tuo pat metu buvo rengiama ir nauja Darbo sutarties įstatymo redakcija. 1999 m. priimti nauji Darbo saugos ir aplinkos, Darbo ir poilsio laiko ir Atostogų įstatymai. Nors šie aktai ir atitinka Europos Sąjungos standartus, tačiau pagal juos darbuotojas gali dirbti iki 60 valandų per savaitę, o tai prieštarauja 48 valandų normai.
Ypač daug problemų dėl Darbo sutarties įstatymo. Estijos teisingumo ir socialinių reikalų ministerijos iki šiol nesutaria dėl darbo sutarties vietos bendroje sutarčių sistemoje. Taip pat opus klausimas, kiek liberaliai tarp darbo sutarties šalių gali būti sprendžiami darbo sąlygų nustatymo klausimai. Šiuos klausimus būtų galima išspręsti kolektyvinėmis derybomis, bet Estijoje gerai išplėtotos kolektyvinių derybų sistemos šiuo metu nėra. Iki šiol nepradėta tobulinti ir kolektyvinių santykių norminė bazė.
Neišvengiamai kyla problemų ir dėl darbuotojų teisių darbdavio nemokumo atveju. Teisės derinimo procese Estijoje daug dėmesio skiriama vyrų ir moterų lygių galimybių klausimui. Iki šiol Estijoje nėra atskiro šį klausimą reglamentuojančio įstatymo, tačiau tikimasi, kad jis bus priimtas dar iki 2002 m.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741ddf567de9
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.