Viešas susitarimas įregistruoti santuoką (sužadėtuvės), jo turtinės ir neturtinės pasekmės
plugins.themes.bootstrap3.article.main673fb8313a598
Santrauka
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso*1+, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., trečiosios knygos „Šeimos teisė“ II dalies II skyriaus pirmasis skirsnis įteisina susitarimo tuoktis (sužadėtuvių) institutą. Pasak kai kurių autorių *2, p. 14+, sužadėtuvės – savotiška preliminari sutartis, kuri vienai iš šalių elgiantis nesąžiningai gali sukelti teisines pasekmes. Deja, tik vienas Civilinio kodekso 3.8 straipsnis yra skiriamas susitarimui tuoktis (sužadėtuvėms), o visi kiti šio skirsnio straipsniai (3.9–3.11) reglamentuoja tokio susitarimo turtines ir neturtines pasekmes. Atsižvelgdami į ypač lakonišką sužadėtuvių reglamentavimą daugiausia dėmesio skirsime 3.8 straipsnio analizei, nors susitarimo tuoktis nuostatoms turėtų būti skirtas ir 3.7 straipsnis.
Autorė gvildena ir Vokietijos imperijos civilinio kodekso, galiojusio 1924–1939 m. Klaipėdos krašte, nuostatas, reglamentuojančius sutartuvių institutą, nagrinėja bei vertina Civilinio kodekso komentaro teiginius ir keleto užsienio valstybių teisės aktų normas, reglamentuojančias susitarimą tuoktis ir jo pasekmes.
Autorė gvildena ir Vokietijos imperijos civilinio kodekso, galiojusio 1924–1939 m. Klaipėdos krašte, nuostatas, reglamentuojančius sutartuvių institutą, nagrinėja bei vertina Civilinio kodekso komentaro teiginius ir keleto užsienio valstybių teisės aktų normas, reglamentuojančias susitarimą tuoktis ir jo pasekmes.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673fb8313cc3b
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.